Kaip netapti fake news atakų auka?

20181119164427Po 2016 metų Jungtinių Amerikos valstijų prezidento rinkimų ir Brexit referendumo netikros naujienos (angl. fake news) tapo karštu raktažodžiu tiek moksliniame pasaulyje, tiek viešoje erdvėje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas, docentas dr. Andrius Šuminas: „Išties, šia sąvoka politikai dažnai operuoja, taip pat netikrų naujienų apraiškų galime aptikti nuo žiniasklaidos iki socialinių medijų. Vis tik ne visi geba jas atpažinti ir apsisaugoti.“ Antai prieš keletą metų Lietuvoje stengtasi išplatinti netikrą naujieną, esą mūsų šalyje dislokuoti sąjungininkų kariai Jonavoje išprievartavo mergaitę.

Kas yra netikros naujienos?

Netikros naujienos kažkieno dirbtinai kuriamos ir į viešą erdvę įvedamos melagingos žinutės. Arba kitaip tariant, realybės neatitinkančios naujienos. Jų kūrėjai jas kurdami ir skleisdami siekia tam tikrų tikslų – dažniausiai siekia, jog žmonės pradėtų abejoti tam tikra tvarka ir nusistovėjusiais procesais, įvestų sumaištį, sukeltų sensaciją ir diskusijas.

„Kuriantys netikras naujienas dažniausiai jas konstruoja tokias, kad jos būtų sensacingos ir žmonės jomis dalintųsi socialiniuose tinkluose. Dalijantis ta naujiena pasiekia dar daugiau žmonių ir gali sukelti tikrą audrą. Ir visuomenės susipriešinimą, jei tema yra itin aktuali ar karšta“, – teigia komunikacijos mokslų daktaras.

Kelios rūšys netikrų naujienų

Dr. A. Šuminas tikina, jog atsiradus šiai sąvokai mokslinėje literatūroje buvo pradėta skirstyti netikras naujienas į  tam tikras rūšis ir tipus: „Išskirsiu dvi pagrindines rūšis pagal paskirtį. Pirmoji – kai netikra naujiena siekiama pritraukti auditorijas į tam tikras interneto svetaines. Tai visokie click baitai – iššaukiančios antraštės su skandalingomis žiniomis, kurios masina vartotojus paspausti nuorodą ir apsilankyti tam tikrame puslapyje. Tai naudojama komerciniams tikslams – vartotojų srauto generavimui, kuris reikalingas reklamos pardavimui.“

Antrasis tipas, kurį išskiria mokslininkas, yra bandymas manipuliuoti viešąja nuomone. Tokiu būdu yra paskleidžiamos netikros naujienos apie reiškinį ar politiką. Šios rūšies netikromis naujienomis siekiama politinių arba ideologinių tikslų, siekiama sukelti abejones valstybėje vyraujančia tvarka.

„Dažnu atveju netikros  naujienos yra kuriamos propagandos tikslams. Pasitelkiamos tokios opios temos kaip Garliavos įvykiai, skalūnų tema Žygaičiuose, vaikų atiminėjimas iš tėvų. Būtent tokio pobūdžio temų kurstymas skaldo visuomenę, žmonės tampa pasipiktinę valstybe, joje vyraujančia tvarka. Tad esant grėsmei valstybingumu nusivylę žmonės bus mažiau lojalūs ir netgi gali neginti valstybės“, – sako dr. A. Šuminas.

Palanki dirva netikroms naujienoms

Kitąmet vyksiantys Prezidento, Europarlamento ir savivaldos rinkimai – patraukli terpė įvairioms informacinėms atakoms, kurias jau patyrė dalis valstybių.. Tad mūsų šaliai nedraugiškos valstybės gali mėginti daryti įtaką rinkimams skleisdamos melagingą informaciją apie politikus ir politines jėgas.

„Ko gero mes jau dabar galime matyti tam tikras apraiškas netikrų naujienų ir tai daroma labai paprastai – metant kažkokius išgalvotus kaltinimus vieniems ar kitiems kandidatams, siekiant parodyti juos nepalankioje šviesoje. Tuomet kandidatas turi teisintis dėl kažkokių išgalvotų dalykų, su kuriais neturi absoliučiai nieko bendro“, – pastebi docentas.

Kaip apsisaugoti?

Informacinio saugumo ekspertai  pataria socialinėse medijose kiek įmanoma mąstyti kritiškai ir itin atidžiai vertinti matomą informaciją.
„Visuomet tikrinti, kas yra informacijos ar kažkokios naujienos autorius, koks yra šaltinis, ar mes žinom tą šaltinį ir tą autorių. Vėlgi, yra pavyzdžių kai netikrų naujienų kūrėjai bando imituoti realius šaltinius sukurdami kažkokius kanalų klonus su labai panašiais pavadinimais ar imituodami netgi, sakykim, realius informacinius šaltinius“, – pasakoja komunikacijos specialistas.

Antras būdas kaip tikrinti naujienas, anot pašnekovo, tai detalus naujienos vertinimas per žurnalistinę pusę – ar naujiena būdinga žiniasklaidai, ar faktai yra tikrai žinomi ir patvirtinti, ar nurodomas pašnekovas, ar jis atpažįstamas ir tikras. Antai straipsnio pradžioje minėto neva išprievartautos Jonavos mergaitės atveju politikai, institucijos ir pilietinė visuomenė sugebėjo atsispirti šiai atakai. Tai rodo, kad kritiškai mąstanti visuomenė ir operatyvūs veiksmai gali užkirsti kelią netikrų naujienų plitimui.

 

TESTAS

Pasitikrink, kiek TAU įtaką daro propaganda ir dezinformacija (prie kiekvieno klausimo pažymėk tau tinkantį atsakymą).

1.Neabejodamas tikiu tuo, kas skelbiama žiniasklaidoje.
* Tiesa    * Labiau tiesa nei netiesa   * Netiesa
2.Pateikiamos informacijos šaltiniai man nėra svarbūs.
* Tiesa    * Labiau tiesa nei netiesa   * Netiesa
3.Nežinomi straipsnio pašnekovai man nesukelia abejonių.
* Tiesa    * Labiau tiesa nei netiesa   * Netiesa
4.Perskaitęs sensacingą žinutę dalinuosi ja socialiniuose tinkluose.
* Tiesa    * Labiau tiesa nei netiesa   * Netiesa

Kurį atsakymą pasirinkai dažniausiai?

* Tiesa. Galite būti veikiamas netikrų naujienų. Jumis lengva manipuliuoti. Keiskite savo įpročius. Į naujienas žiniasklaidoje žiūrėkite kritiškai. Abejokite tuo, ką skaitote, prisiminkite, kad galite tapti informacinių atakų auka. Pasitikrinkite autoriaus tikrumą, informacijos šaltinį, pasidomėkite ar apie tą pačią naujieną rašo ir kitos žiniasklaidos priemonės.

* Labiau tiesa nei netiesa. Nors ir nevisiškai pasitikite visomis žiniasklaidoje skelbiamomis naujienomis, tačiau nesate pakankamai kritiškas ir budrus. Perskaitykite aukščiau esančią informaciją, kad būtumėte pasiruošęs išvengti grėsmių.

* Netiesa. Mokate atpažinti grėsmes ir nebūti apgautas. Jūsų kritiškas požiūris ir patikrinimui skirtas laikas užtikrina Jūsų saugumą. Dalinkitės savo žiniomis ir patirtimi su aplinkiniais žmonėmis, kurie lengvai gali būti netikrų, melagingų paveikti.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.