Kaip pasveikinome H.Zudermaną jo jubiliejaus proga?

zudermanas standas_stotelePraėjusią savaitę daugelis šilutiškių iš naujo pažino Hermaną Zudermaną, garsiausią pasaulyje šilutiškį, visuose žemynuose žinomą rašytoją, dramaturgą.

Šilutė visą savaitę minėjo H.Zudermano 160-ąsias gimimo metines, ir ta proga įvairūs rajono saviveiklos kolektyvai, kultūros įstaigos, draugijos surengė kino, teatro vakarus, koncertus, istorinius ir literatūrinius susitikimus, tarptautinę konferenciją. Šiuos renginius apjungė į Vokiečių kultūros dienų programą ir ketina šią idėją tęsti kasmet, paskutinę rugsėjo savaitę.

Pamariškių istorijai – trys „Oskarai“

Apie Šilutės kultūros ir pramogų centro surengtą jaunųjų filmo kūrėjų konkursą jau rašėme – visos trys kūrybinės komandos bus paskatintos kelione į Vilnių apžiūrėti filmų kūrybos studijas.zudermanas usenu_teatras

Dar Šilutės kultūros ir pramogų centras surengė filmo „Saulėtekis: daina apie du žmones“ peržiūrą. Tai pirmasis Holivude nufilmuotas vokiečių kino klasiko, režisieriaus F.W.Murnau filmas, sukurtas pagal H.Zudermano apysaką „Kelionė į Tilžę“. 1927-aisiais metais šis nebylus filmas pelnė net tris „Oskarus“ pirmojoje šių prestižinių kino apdovanojimų ceremonijoje!

Šis filmas abejingo nepalieka nė vieno žiūrovo.

Kokius jausmus sukelia filmas, vaizdžiai papasakojo Detlefas Gericke, Goethe’s instituto Lietuvoje vadovas, dalyvavęs Šilutės bibliotekoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje. Jis prisiminė, kaip prieš keliolika metų dalyvavo filmo „Saulėtekis“ peržiūroje Bostone (JAV), prestižinėje kino salėje. Į ją susirinko apie 600 pasiturinčių, išdidžių bostoniečių, p.Gericke nuomone, visiškai nesitikinčių iš to filmo ypatingų emocijų. Kadangi filmas – nebylus, kino salėje groti buvo pakviestas garsus Bostono džiazo orkestras. Pasak D.Gericke, praėjus nuo filmo pradžios 110 minučių, visa šešių šimtų pasipūtusių žiūrovų salė verkė, žiūrėdama Pamario krašto jaunos šeimos tragediją.

Tiesa, tos šeimos istoriją režisierius buvo perkėlęs į kitą vietovę: pasak D.Gericke, filme Šilutė panėšėjo į San Tropezo kurortą, bet žmogiškosios aistros – visur vienodos…

H.Zudermanas savo apysakoje aprašo Ansą Balčių, žvejį iš Vilviškių kaimo prie marių (jau kone ponas, „kuris grogą saldinasi kaip tikras vokietis“), jo žmoną Indrę Jakštaitytę iš Minijos („duktė to turčiaus Jakštaičio, kuriam priklauso didžiosios pamario pievos“) ir Anso meilužę Bušę (samdinė, kuri pastatė ragus, „kai šeimininkas pabuvojo pas ją kamaroje“). Filmo „Saulėtekis“ herojai buvo Vyras, Žmona ir Moteris iš miesto.

„Namo statyba“ – teatras + šokis

zudermanas silutes_teatrasVokiečių kultūros savaitėje filmus keitė teatras.

Šilutės kamerinio dramos teatro režisierius Sergėjus Paciukas du šilutiškius aktorius (Alma Rimkevičiūtė ir Vytautas Bartuška) ir du kviestinius aktorius iš Klaipėdos (Kamilė Andriuškaitė ir Jonas Viršilas) „išmokė statyti namą Žalgirių pelkėje“.

Pasak režisieriaus, anksčiau daugelio šalių daug teatrų statė spektaklius pagal H.Zudermano kūrybą, tačiau dabar šioje srityje – didžiulis štilis. Ypač – Lietuvoje. O juk pirmojo lietuviško valstybinio profesionalaus teatro – 1920 metais Kaune įkurtos Dramos vaidyklos – premjera buvo buvo H.Zudermano „Joninės“.

S.Paciukas mano, kad galbūt režisieriai nesiima H.Zudermano kūrybos, laikydamiesi nuomonės, kad ji – gana buitiška. Tačiau apysakose ir dramose atspindėti Pamario žmonių gyvenimai – labai realistiški, įdomūs. Todėl S.Paciukas ryžosi į H.Zudermano „Joną ir Erdmę“ pažvelgti šiuolaikiškai ir pastatė modernų minimalistinį choreografinį spektaklį „Namo statymas“. Beje, režisierius aptiko, kad H.Zudermanas apysaką „Jonas ir Erdmė“ pirmiausia buvo pavadinęs „Namo statymu“.

Iš Šilutės kilusi jauna choreografė Joana Baguckaitė sukūrė dinamišką, veržlią modernią spektaklio choreografiją, vaizdžiai atspindinčią ir namo statymą, ir Jono ir Erdmės jausmus. Namo statymą ir gyvenimą pelkėje lydėjo jaunos, pripažinimą jau pelniusios kompozitorės Egidijos Medekšaitės muzika.

Tarptautinė konferencija

Penktadienio tarptautinei konferencijai „Laike nedylantys vardai – Hermanas Zudermanas“, kurią organizavo F.Bajoraičio viešoji biblioteka, pranešimus parengė ir šilutiškiai, ir svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Vokietijos, Rusijos Kaliningrado srities.

Sausakimšai bibliotekos konferencijų salę užpildžiusius klausytojus sveikinęs Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis išsitarė, kad H.Zudermano vertę pamatė prieš metus, kai sumanė uždaryti ekspoziciją gimtajame rašytojo name, Macikų kaime. Meras teigė, kad ta uždarymo istorija prisidėjo prie H.Zudermano vardo bei kūrybos garsinimo, ir linkėjo, kad konferencija padėtų dar platesniam garsiojo mūsų kraštiečio pažinimui.

H.Zudermano fondo Berlyne generalinė direktorė, meno istorikė dr. Karen Bork savo pranešime parodė Vokietijoje išlikusius H.Zudermano namus, jo sukauptą biblioteką, italų meno vertybes, pasakojo apie fondo veiklą garsinant rašytojo kūrybą. Ji norėtų suvienyti Lietuvos ir Vokietijos kultūrines organizacijas, kad jos padėtų kurti jauniems rašytojams.

Vokietijos istorikas, literatūrologas dr. Valteris Riksas pasakojo, kiek daug H.Zudermano kūrybos kino ekranizacijų, teatro pastatymų buvo visame pasaulyje. Dabar rašytojo palikimas primirštas. Bet jis yra labai vertingas, todėl svarbu didinti domėjimąsi H.Zudermano palikimu.

Klaipėdos universiteto  doc. dr. Arūnas Baublys, einantis Vokietijos garbės konsulo pareigas, pasakojo apie H.Zudermano šeimos vertybes, jų atspindį rašytojo kūryboje ir aktualumą dabartiniu laikmečiu.

Į H.Zudermano santykį su bažnyčia gilinosi ir Šilutės M.Liuterio evangelikų liuteronų parapijos kunigas, Šilutės H.Zudermano draugijos valdybos pirmininkas Remigijus Šemeklis.

Apie būtinybę Lietuvos scenose vaidinti H.Zudermano kūrinius, analizuoti jo keliamus žmogiškuosius paklydimus ir vertybes, lietuvių ir vokiečių kultūrinius santykius, genuose išlikusius tautiškumo prigimtinius pradus, išliekančius tautoje per kartų kartas kalbėjo kraštietė Rita Juodelienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos scenos kalbos dėstytoja, ir prof. dr. Aušra Martišiūtė – Linartienė. Jų teigimu, tai – visais laikais aktualios, o dabartiniu tautų maišymosi, vertybių perkainavimo laikmečiu – itin svarbios ir skaudžios temos. Jos ragino iš naujo parengti rašytojo kūrybos vertimus, jo apysakas, dramas išleisti ne tik knygų pavidalu, bet ir garsinėmis knygomis.

Viešnios iš Rusijos – Sovetsko istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova ir kultūrologė, visuomeninės organizacijos „Kaliningradas – Svinouiscis – Olštynas“ – jaunimo programos vadovė Marija Žirova kalbėjo apie H.Zudermano kūrybos sklaidą jų miestuose, srityje ir visoje Rusijoje.

Konferencijos moderatorė, Šilutės H.Zudermano draugijos narė Daiva Trijonienė pristatė literatūrologo, Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros docento dr. Marijaus Šidlausko pranešimą. Autorius pabrėžė, kad „gerbti Zudermano atminimą, puoselėti jo kultūrinį paveldą, neleisti išnykti jo memorialiniams ženklams – visų mūsų, o pirmiausia šilutiškių, garbės ir orumo reikalas“.

Pasivažinėjo su H.Zudermanu ir ambasadore

Šeštadienį nuo pat ryto visus kvietė dar keli susitikimai su H.Zudermanu. Jo gimtinėje Macikuose vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ nariai padengė lietuvininkų pusryčių stalą, o Šilutės teatro aktoriai pakvietė renginio svečius į improvizuotą kelionę traukiniu. Keleiviai, „įsigiję“ bilietus, antroje jų pusėje rado užrašytus įdomius faktus iš rašytojo gyvenimo ir visiems juos perskaitė. O vėliau paaiškėjo, kad „traukiniu važiuoja“ ir pats H.Zudermanas (aktorius V.Bartuška) bei stragi studentė (aktorė K.Andriuškaitė), nekaip vertinanti rašytojo kūrybą. Komišku jų dialogu ir baigėsi teatralizuota kelionė.

Beje, joje dalyvavo ir Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets. Vėliau ji prisipažino, kad nebuvo skaičiusi H.Zudermano kūrybos, bet suintriguota Šilutės renginių, žadėjo būtinai ją skaityti.

Po pusryčių ir kelionės Šilutės Hugo Šojaus muziejus pakvietė ekskursijoje aplankyti su H.Zudermanu susijusias vietas. O kai ekskursantai atvažiavo į H.Šojaus dvarą, čia jų laukė Usėnų etnografinio teatro spektaklis pagal apysaką „Kelionė į Tilžę“.

Beje, H.Šojaus buvo geras H.Zudermano bičiulis, rašytojas jam dedikavo savo apysaką „Kelionė į Tilžę“: „Skiriu mylimam ir gerbiamam draugui, ekonomijos tarėjui Šojui, Šilutės kilmingojo dvaro savininkui“.

Usėniškių režisierė Jūratė Daugalienė pastatė puikią apysakos interpretaciją, o Usėnų aktoriai – nuo darželinukų iki garbių senjorų – smagiai suvaidino ir apdainavo tą seną neištikimybės istoriją.

Susitikimas su Macikų žmonėmis

Šeštadienio popietę šilutiškių dar laukė koncertas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Klausytojus sužavėjo bendrijos „Heide“ mišrus choras (vad. Valteris Matulis) ir klaipėdiečiai mokiniai iš H.Zudermano gimnazijos.

Šilutės H.Zudermano draugija vakare pakvietė į suremontuotą kambarėlį Macikuose, rašytojo gimtajame name.

Po ekspozicijos uždarymo skandalo šį kambarį Šilutės valdžia perdavė pagal panaudos sutartį naujai sukurtai H.Zudermano draugijai. Draugijos nariai, padedami verslininkų Audriaus Endzino ir Stasio Liepio įmonių, kambarėlį suremontavo ir tą vakarą pakvietė Macikų kaimo žmones susipažinti su draugijos veikla.

Macikų seniūnaitis Stasys Varkalis su žmona Zita sakė, kad macikiškiai gerai žino, koks garsus rašytojas yra bėgiojęs jų kaimo gatvėmis, grožėjęsis Šyšos pakrančių gamta. Žmonėms buvo nesuvokiami valdžios ketinimai uždaryti H.Zudermano ekspoziciją. Dabar bendruomenė džiaugiasi, kad kultūrinis objektas išliko, ir sieks H.Zudermano kūryba sudominti jaunimą.