Nors šis paprotys yra toks visuotinai žinomas ir pripažįstamas, visame pasaulyje sužadėtuvės atrodo labai skirtingai. Dažnai piršlybos būna tokios nepanašios viena į kitą, kad vienintelis dalykas, kuris jas vienija, yra poros meilė.
Jungtinės Amerikos Valstijos
JAV – didžiulė ir visomis prasmėmis įtakinga šalis, kurios kultūra yra persmelkta ir didelė likusio pasaulio dalis. Be to, amerikietiško kino, holivudinė produkcija taip pat pasiekiama daug lengviau nei, pavyzdžiui, europietiškas kinas. Būtent todėl tai, ką matome amerikietiškuose filmuose ir dažnai svajojame įgyvendinti realiame gyvenime, ir yra amerikiečių sužadėtuvių tradicijos. Vyro priklaupimas ant vieno kelio, gėlių puokštė ir, žinoma, žiedo užmovimas ant mylimosios piršto – trys komponentai, be kurių piršlybos sunkiai įsivaizduojamos.
Skaičiai rodo, kad šios tradicijos nesikeičia – 2017 metų amerikiečių apklausa parodė, kad 78 proc. vyrų inicijuoja sužadėtuves, beveik 90 proc. jų tai padarė priklaupdami ant vieno kelio, 91 proc. piršosi su žiedu ir klausimu „ar tekėsi už manęs?“. Tradiciją priklaupti ant vieno kelio atsekti istoriškai yra gana sunku. Tai galima aiškinti iš viduramžių atėjusia maniera priklaupti priešais savo valdovą norint išreikšti jam pagarbą, pasitikėjimą, ištikimybę.
Japonija
Šioje paslaptingoje šalyje ir sužadėtuvių papročiai yra kitokie nei Vakarų pasaulyje. Japonijoje ceremonija vadinama „Yuino“ – ji siekia dar tuos laikus, kai porą piršdavo kitas žmogus, tarpininkas. Šiandien „Yuino“ yra šiek tiek pasikeitusios, piršlio nebėra, tačiau sužadėtuvėse dalyvauja poros šeimos, jos apsikeičia dovanomis, suvyniotomis į ryžių popierių. Dovanos yra vienas iš svarbiausių sužadėtuvių elementų, jomis gali tapti „Hukama“ (sijonas, įteiktas jaunikiui, simbolizuojantis ištikimybę), „Naganoshi“ (moliuskų kiautas, simbolizuojantis ilgaamžiškumą), „Shiraga“ (kanapių siūlas, reiškiantis linkėjimą porai kartu pasenti) ir kiti vakariečiams neįprasti dalykai.
Saudo Arabija
Viduriniųjų Rytų šalyje sužadėtuvių ceremonija, dar kitaip vadinama „khetbah“, nuo mums įprastos skiriasi tuo, kad žiedais apsikeičia ir būsimas jaunikis, ir jaunoji. Ant vienas kito dešinės rankos įsimylėjėliai užmauna žiedus, dažniausiai jie abu vilki vienodos spalvos sukneles. Sužadėtuvės šiek tiek primena ir pačias vestuves, nes jas organizuoja abi šeimos, dalyvauja nemažai žmonių.
Meksika
Šioje šalyje tėvas tradiciškai turi teisę priimti svarbiausius su dukros gyvenimu susijusius sprendimus, nes yra šeimos galva. Būtent todėl, kaip ir senovės Lietuvoje, taip ir Meksikoje, jaunikis merginos rankos visų pirma turi prašyti jos tėvo. Beje, dažnai pasitaiko ir taip, kad leidimą turi suteikti ir merginos senelis. Jeigu šeimos galva sužadėtuvėms pritaria, abi šeimos iš karto nustato vestuvių datą. Merginos tėvas taip pat būsimam žentui išsako reikalavimus, kaip jis turės elgtis su dukra. Kaip ir didžiojoje dalyje kitų šalių, būsimai jaunajai dovanojamas žiedas.
Kinija
Sužadėtuvės anksčiau ir dabar šioje šalyje šiek tiek skiriasi. Anksčiau jos buvo neįmanomos be tarpininko, piršlio ir dovanų vienas kito šeimai. Žmonės taip pat skaičiuodavo, ar santuoka bus sėkminga, remdamiesi mylimųjų astrologine informacija. Be to, siūlymą santuokai teikdavo pirmiausia ne jaunasis, o tėvai. Kitas keistas dalykas – po sužadėtuvių būsimai jaunajai būdavo įrengiama nauja lova. Ją turėdavo pakloti sėkminga ir turtinga moteris. Šiais laikais tokių griežtų tradicijų nebeliko, tačiau dar vis būtina įteikti merginos šeimai dovanų. Tiesa, 4 mėnesio diena Kinijoje laikoma nešančia nelaimę, todėl tada nesipirškite.
Vokietija
Nors tai ir ne Rytų šalis, Vokietijos kultūroje anksčiau taip pat būdavo puoselėjama tradicija pirmiausia nuotakos rankos prašyti jos tėvų. Vis dėlto naktį prieš jos mylimasis ateidavo pas ją ir slapta paprašydavo pačios merginos sutikimo. Kitą dieną jaunikis „skaitydavo“ slaptus ženklus. Jis turėdavo atnešti merginos tėvams vyno arba sidro, o jeigu mergina atnešdavo gėrimams taures, vadinasi, ji neprieštarauja tuoktis. Po tėvų palaiminimo įvykdavo sužadėtuvės, o kaip kraitį merginos tėvas nukirsdavo medį, pasodintą jos gimimo dieną. Be to, merginos nuo pat vaikystės taupydavo pinigus vestuviniams bateliams.
Lietuva
Senovėje į šį procesą buvo įtraukiamos tiek jaunikio, tiek ir jaunosios šeimos. Būdavo apžiūrimas jaunikio tėvų ūkis (gyvuliai, pastatai, grūdai aruoduose), pirmiausia peršamasi buvo ne pačiai merginai, o labiau jos tėvui, prašoma merginos rankos. Iki 19 amžiaus sužadėtuvėse tarpininkaudavo piršlys, jis vaidindavo svarbų vaidmenį sužadėtuvėse ir didžiąja dalimi nulemdavo, ar jos bus sėkmingos. Piršlys kalbėdavosi su merginos tėvais, derėdavosi dėl kraičio ir turėdavo užtikrinti, ar vaikinas tikrai gali pirštis savo mylimajai.
Šiandien Lietuvoje sužadėtuvės yra labai panašios į JAV. Dažniausiai peršasi vyras, jis savo mylimajai priklaupęs ant vieno kelio įteikia žiedą, padovanoja gėlių. Beje, sklando gandai, kad sužadėtuvių žiedas turėtų kainuoti tiek, kiek vyras uždirba per 3 mėnesius, ar net daugiau. Nereikėtų tuo per daug tikėti, nes svarbiausia ne tai, kiek žiedas kainuoja ar tai, su kokio karato deimantu yra, o pats simbolinis veiksmas. Sidabriniai žiedai neabejotinai taip pat gali tikti šiai progai, jei tik yra dovanojami su meile.