Medienos tūrio apskaitoje naudojami dvejopi įprastiniai medienos tūrio matavimo vienetai: kietmetris (ktm arba kub. m) ir erdmetris (erdm).
Kietmetris – tai vien medienos tūris, o 30-50 % erdmetrio sudaro oras.
Erdmetriais apskaičiuojami smulkūs medienos sortimentai, kurių kiekvieną – malkas, šakas, žabus – išmatuoti yra sudėtinga.
Rąstų tūris apskaičiuojamas pagal rąsto skersmenį plongalyje ir rąsto ilgį, vadovaujantis medienos tūrio lentelėmis. Lenteles apvaliosios medienos ir nenukirsto miško tūrio nustatymus galima rasti aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintose (2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 pakeistose) Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 20-873; 2010, Nr. 111-5664, aktuali redakcija http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=381211&;p_query=&p_tr2=) bei visuose šį įsakymą lydinčiuose pakeitimuose.
Verčiant erdmetrį į kietmetrį, taikomi įvairūs glaudumo koeficientai, priklausomai nuo sortimento ilgio, paskirties, stambumo, medžio rūšies, pirkėjo bei šalies, į kurią išvežami sortimentai.
Populiariausi konvertavimo koeficientai: popiermedžiai – 0,47-0,54; spygliuočių tarmedžiai – 0,53-0,68; lapuočių tarmedžiai – 0,49-0,67; malkos – 0,62-0,64. Ilgesnių sortimentų koeficientas yra mažesnis, nes tai lemia jų kreivumas. Visus Lietuvos standartuose numatytus koeficientus galima rasti medienos tūrio lentelėse, bet pirkėjai ne visada tiksliai jomis vadovaujasi.
Kalbant apie augančių medžių tūrį, reikia žinoti, kad tai medžių stiebų be šakų tūris. Medžio stiebas – geometriniu požiūriu sudėtinga erdvinė figūra, ir tiksliai nustatyti jo tūrį nėra lengva, kadangi nerasime dviejų vienodų medžių. Augančio medžio tūriui nustatyti reikia žinoti kamieno skersmenį (1,3 metro aukštyje) ir jo aukštį (matuojamas nuo šaknies kaklelio iki aukščiausios viršūnės taško). Aukštis išreiškiamas metrais, o skersmuo – centimetrais. Jei kamienas yra ovalo formos, tai matuojama iš dviejų pusių – siauriausios ir plačiausios, o skersmuo nustatomas kaip šių dviejų matmenų vidurkis. Žinant šiuos du matmenis, jau galima gana tiksliai nustatyti atskiro medžio tūrį pagal specialias lenteles.
Medyno tūris nustatomas pagal vidutinį aukštį ir skalsumą, panaudojant standartines tūrių lenteles. Skalsumas nustatomas iš akies arba panaudojant specialų prietaisą.
Tikslesniam tūrio nustatymui, kirtimui numatytame plote naudojamas ištisinis medžių skersmenų matavimas (taškavimas), t.y., apmatuojant visų medžių skersmenis 1,3 m aukštyje, nustatant vidutinį medžių aukštį, ir pagal šiuos duomenis iš specialių lentelių apskaičiuoti bendrą tūrį. Tačiau šis metodas užima daug laiko ir darbo sąnaudų.
Paprastesni yra atrankiniai tūrio matavimo metodai, kai matuojami ne visi iš eilės medžiai, bet tik tam tikrose vietose išskiriamuose bareliuose. Šis tūrio apskaičiavimo metodas yra žymiai greitesnis.
Miškininkai specialistai sėkmingai naudojasi visais tūrio nustatymo metodais.
Parduodant mišką ar biržę iškirtimui geriau yra atlikti ištisinį medžių apmatavimą. To nauda savininkui dvejopa. Jei matavimų metu išaiškėja, kad miške tūris didesnis, nei nurodytas miškotvarkos projekte, miško savininkas, parduodamas mišką, gauna didesnes pajamas. Jei vis tik paaiškėja, kad medienos tūris miške yra artimas nurodytam miškotvarkos projekte, arba net ir mažesnis, savininkas bus ramus, kad parduoda tikrai realų medienos kiekį ir nebus apgautas dėl projekte įsivėlusios ar tyčia padarytos klaidos – kitaip sakant, tiesiog ramiau miegos.
Visus medienos tūrio skaičiavimo niuansus, parduodant medieną, būtina aptarti prieš pasirašant sutartis, nes, priešingu atveju, galimi nusivylimai bei nuostoliai.
Informacija publikuojama bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.