Traumų galima išvengti
Paspaudus šaltukui, paslydus dažniausiai nukenčia rankos (dilbio ir riešo kaulai) ir kojos (blauzdos ir čiurnos kaulai). Krisdami žmonės instinktyviai bando pasiremdami rankomis sušvelninti smūgį, tačiau taip susilaužo dilbio kaulus ir riešus.
Žiemą taip pat padaugėja galvos traumų, nes kritimas ant slidaus kelio gali baigtis galvos sumušimu, smegenų sutrenkimu ar kaukolės lūžiu. Šaltuoju metų laiku daugėja ir raumenų bei sąnarių patempimų – juos gali sukelti staigūs judesiai ant slidžių paviršių.
Esant pakankamai atsargiems ir imantis prevencinių priemonių, daugelio traumų galima išvengti arba sušvelninti jų pasekmes. V. Gutienė sako, kad žiemą svarbu pasirinkti avalynę grublėtu padu, svarbus ir atsargus vaikščiojimas. Eikite lėčiau, venkite staigių judesių ir didelių žingsnių, o esant plikledžiui geriau visai neikite į lauką. Ypač pasisaugoti turėtų senjorai, jie turėtų naudotis vaikštyne ar lazda.
Kada kreiptis į medikus?
Net patyrus nedidelę traumą, greitosios medicinos slaugos specialistė ragina ją vertinti rimtai. Nors ne kiekviena trauma reikalauja kreipimosi į gydymo įstaigą, V. Gutienė išskiria simptomus, kuriuos tai būtina.
Nedelsdami kreipkitės pagalbos į gydymo įstaigą, jei po traumos negalite pilnai pajudinti rankos ar kojos, jaučiate didelį skausmą, pastebite deformaciją, kai galūnė atrodo neįprastai išlinkusi, patinusi, skausminga. Taip pat atsiradus sunkumų įkvėpti ar iškvėpti, jaučiant dusulį, esant giliai, gausiai kraujuojančiai žaizdai, pajutus stiprų galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą. Pastarieji simptomai gali signalizuoti apie patirtą galvos traumą.
Net jei trauma atrodo nedidelė, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju, kad išvengtumėte komplikacijų. Jis įvertins jūsų būklę, paskirs reikiamą gydymą ir pateiks rekomendacijas.
Pagal Kauno kolegijos inf.