Kaip vyresnius žmones apsaugoti nuo kibernetinių sukčių?

Nors sukčiavimą telefonu pamažu keičia kibernetinės apgavystės, pagrindinis piktavalių taikinys nesikeičia. Juo išlieka vyresni žmonės, kuriems trūksta žinių technologijų srityje.

2021 m. Lietuvoje internetu naudojosi 55 proc. 65-74 m. amžiaus asmenų. Lyginant su ankstesniais metais, šis rodiklis kilo 9 proc. Stebėdami šias tendencijas paskui juos seka ir kibernetiniai sukčiai, randantys būdų pasinaudoti. „Pagrindinis principas, siekiant apsaugoti pagyvenusius asmenis nuo tokio tipo nusikaltimų – ugdyti nepatiklumo jausmą skaitmeninėje erdvėje“, – teigia „Telia“ atstovas Darius Povilaitis.

Giminaitis ar aplankiusi meilė

Senjorai vis labiau įsilieja į „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų vartotojų gretas. Tai atveria ir tam tikrų rizikų. „Sukčiai, susikūrę netikras anketas, apsimeta giminaičiais ar pažinčių ieškančiais priešingos lyties atstovais. Viskas prasideda nuo nekalto susirašinėjimu, piktavalis stengiasi užmegzti ryšį. Vos tai įvyksta, aferistai sukuria istoriją apie patekimą į bėdą ir, žadėdami grąžinti prašo pervesti tam tikrą sumą pinigų arba patikėti elektroninės bankininkystės prisijungimus. Bendrauti norintys senjorai tai atlieka ir vėliau nuo to nukenčia“, – sako specialistas.

Tada belieka kuo greičiau kreiptis į banką ir prašyti sustabdyti transakciją arba užblokuoti sąskaitą. Dažnai tai būna per vėlu ir pavogtų lėšų susigrąžinti nebepavyksta. Pagrindinis būdas apsisaugoti nuo tokio sukčiavimo – nepriimti nepažįstamų žmonių užklausų draugauti, neatrašinėti į jų žinutes, neatlikti jokių jų prašomų finansinių operacijų. Net jei toks prašymas gaunamas iš artimųjų ar pažįstamų žmonių, vertėtų pirmiausia jiems paskambinti ir įsitikinti, kad jie iš tikrųjų to prašė.

Sąskaitą tuština el. parduotuvės

Kitas būdas – netikros el. parduotuvės. Patraukdami dėmesį geromis kainomis, nusikaltėliai senjorus nuvilioja į el. parduotuves primenančias svetaines, kurios pasisavina asmens ir mokėjimo kortelių duomenis. Ši informacija vėliau parduodama tamsiajame internete ir naudojama nelegalioms veikloms.

Tokias parduotuves gali išduoti žemesnės, nei rinkos, kainos, gramatinės klaidos prekių aprašymuose ir http://, o ne https:// prasidedantis internetinis adresas. Apsipirkti patariama tik gerai žinomose internetinės prekybos svetainėse, o kylant abejonių – niekada nevesti duomenų ir rinktis mokėjimą pristatymo metu.

„Svarbu, kad senjorai suprastų, jog internete, kaip ir realiame pasaulyje, nėra nemokamų dalykų. Nemokami filmai, dovanos ar kelis kartus pigesnės prekės – tik aferistų apgaulė, kuri gali kainuoti ir visas santaupas“, – pataria D. Povilaitis.

Registruojantis į el. parduotuves ir kitus internetinius puslapius svarbu nenaudoti savo elektroninio pašto slaptažodžio – perėmus el. pašto duomenis galima perimti visas vartotojo paskyras visose platformose, kuriose yra naudojama slaptažodžio priminimo funkcija.

Nuo laiško iki užgrobto kompiuterio

D. Povilaitis taip pat ragina atkreipti dėmesį į el. pašto dėžutėje slypinčius pavojus. Atakos, kai apgaulingi laiškai adresatus nukreipia į kenkėjiškas svetaines ar užgrobia kompiuterį panaudodami prisegtais dokumentais apsimetančius virusus, yra vienos seniausių ir labiausiai paplitusių.

Piktavaliai dažnai elektroniniu paštu siunčia laiškus, kuriais ragina pasikeisti neva pavogtą elektroninės bankininkystės ar socialinių tinklų slaptažodį. Paspaudus pridėtą nuorodą, žmogus nukreipiamas į tikroviškai atrodančią svetainę, prašančią suvesti prisijungimo duomenis, kurie iškart patenka į sukčių rankas. Aferistai taip pat siunčia neva dėl su pensijomis susijusių pakeitimų valstybinių institucijų adresuotus laiškus su prisegtu pranešimo failu, kurį atsisiuntus sukčiai įgauna aukos kompiuterio kontrolę.

Vertėtų neatidarinėti jokių nuorodų ir dokumentų gramatinių klaidų turinčiuose bei blogai suformatuotuose laiškuose, o svarbiausiose paskyrose įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą. Jei įmanoma, antrą žingsnį reikėtų patikėti artimiesiems, kurie galėtų užkirsti kelią neteisėtiems prisijungimams. Taip pat svarbu senjoro įrenginyje įdiegti antivirusinę programą ir atnaujinti įrangą.
Kompiuterio užkrėtimo virusu ar užgrobimo atveju svarbu nepasiduoti raginimams pervesti pinigų ar atlikti kitas operacijas, o problemos sprendimą patikėti labiau pažengusiems artimiesiems.