Kaip žmonės atrodys po tūkstančio metų?

cyberneticDėl evoliucijos žmogaus kūno išvaizda ilgainiui pasikeis, ir po tūkstančio metų gyvensiantys žmonės išoriškai labai skirsis nuo mūsų, mano anatomijos specialistai.

Mokslininkų pateiktas tolimoje ateityje gyvensiančių žmonių anatomijos prognozes apžvelgė britų dienraštis „The Sun“.

Pirmiausia, mano specialistai, vidutinis tolimų mūsų palikuonių ūgis sieks nuo 1,83 iki 2,13 m. Tokią tendenciją lemia gerėjanti žmonių mityba ir medicinos pasiekimai. Pasak britų osteopato G.Trainerio, jau dabar vidutinis amerikietis yra 2,54 cm aukštesnis už praėjusio amžiaus 7-ąjį dešimtmetį gyvenusius savo tėvynainius.

Manoma, kad dėl evoliucijos pasikeis ateities žmonių virškinimo traktas. Trumpesnis žarnynas įsisavins mažiau riebalų ir sacharozės, o tai taps natūralia apsauga nuo antsvorio.

Mes valgome virtą, minkštą maistą, vartojame mažiau natūralios mėsos, kurią reikia ilgiau ir stipriau kramtyti. O mūsų pirmtakai be jokių įrankių dorojo žalią mėsą, graužė augalų šaknis, vaisius. Jie turėjo ne 32, o 44 dantis! Mes jau dabar palengvinome odontologų darbą, kai netekome net dvylikos dantų! Ir net vietos burnoje jiems neliko.

Kadangi nenusimato priežasčių, dėl ko mūsų dantys gautų daugiau darbo ir stiprėtų, vadinasi, ir ateityje jų mažės. Mokslininkai mano, kad ateityje mes turėsime tik 26 dantis. Turėtų sumažėti ir pati burna.

Išnyks mūsų palikuonių antakiai. Juk jie reikalingi tam, kad, sunkiai dirbant, prakaitas nelašėtų į akis, kad jas apsaugotų nuo ryškių saulės spindulių. Kuo mažiau žmogus dirbs fizinių darbų, tuo rečiau jis brauks sūrų prakaitą.

Po tūkstančio metų gyvensiantys žmonės, pasak mokslininkų, turės kur kas ilgesnes rankas ir pirštus. Labai suplonės ir pailgės mūsų kaulai, taigi ir žingsniai bus kur kas didesni. Be to, mūsų sąnariai bus storesni, tad tvirčiau laikys kaulus.

Dėl dažno įrenginių, reikalaujančių sudėtingos rankų pirštų ir akių koordinacijos, padidės nervinių jungčių skaičius pirštuose.

Kai kurie mokslininkai mano, kad mums netgi nereikės tiek daug pirštų. Paimti rašymo priemonę ar spaudinėti mygtukus bus galima ir keturiais arba net trimis pirštais. Tie, kurie „ilsėsis“, – menkės, kol visai išnyks. Užtat nykštys ilgės tol, kol susilygins su kitais.

Net ir sportas neišgelbės nykstančių raumenų, nes jie bus visai nereikalingi – nereikės dirbti sunkių darbų, kilnoti sunkumų. Technika pakeis ne tik žmogaus fizinį darbą, bet ir bus jo organizmo pakitimų priežastis.

Bus patvaresnis žmogaus stuburas, nes, nykstant raumenų masei, jam teks svarbesnė užduotis – laikyti visą kūną. Jį mažiau skaudės net pagyvenusiems žmonėms, kažin ar beprireiks lazdele ramsčiuotis. Tvirtesni, lankstesni bus ir patys kaulai, todėl ateities žmogus lūžius patirs retai.

Žmogaus smegenų tūris tolimoje ateityje turėtų sumažėti. Taip turėtų nutikti dėl to, kad didelę informacijos įsiminimo ir apdorojimo užduočių dalį atliks kompiuteriai.

Vyrams turėtų būti įdomu sužinoti, kad jei jų vaisingumas ir toliau mažės, evoliucijos eiga ateityje pakeis jų sėklidžių dydį: jos taps mažesnės. Apie galimas moterų reprodukcinių organų pokyčius mokslininkai delikačiai neužsiminė.

Senovės žmogui buvo reikalingas geras regėjimas. O šiandien net mokiniai mato prastai. Tokių žmonių nemažės. Visi bus trumparegiai. Tačiau reikia tikėtis, kad per tą laiką mokslininkai sukurs dirbtines akis, kurios leis matyti ne tik įprastą aplinką, bet ir bus pajėgios skirti infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius. Mėlynos ir pilkos akys užleis vietą rudoms ir juodoms.

Taip pat prognozuojama, kad ateityje gyvensiantys žmonės dėl rasių maišymosi taps tamsesni, jų skruostai dėl kalorijų pertekliaus bus didesni, visų nosys įgaus vienodą formą (dėl kondicionierių poveikio klimatas nebeturės didesnio poveikio), beveik nebeliks plaukų, nes drabužiai ateityje bus dar tobulesni.