Rugsėjo 10-ąją buvo minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Tarptautine savižudybių prevencijos asociacija kasmet nuo 2003 m. mini šią dieną ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad savižudybės – globali visuomenės sveikatos problema ir būtina ieškoti išeities, kad jų būtų išvengta.
Reikia nedaug, kad viskas pasikeistų
Gyvenime niekas neapsaugotas nuo sunkumų, nesėkmių ar nusivylimų. Kartais nutinka, kad dvasinis skausmas palaužia, išsenka jėgos, pasijuntame per silpni, vieniši ir niekam nereikalingi. Tada „užsidedame juodus akinius“, ir ima atrodyti, kad nei šviesaus, nei gero šitame gyvenime jau nebebus, kad ir gyventi nebėra prasmės.
Kartais tik šmėkšteli mintis, kad ir savižudybė viską išspręstų, o kartais ji „apsigyvena“ galvoje ilgam…
Tačiau tie, kurie nuo šios ribos pasuko atgal, puikiai žino, kad tereikia visai nedaug, kad viskas pasikeistų. Juodos mintys vėl išsisklaido ir pilnas galimybių ir šviesių akimirkų gyvenimas tęsiasi toliau. Kad taip įvyktų, labai svarbu nesustoti ir neįstrigti ties sunkumų slenksčiu. Tokiose situacijose reikia sau padėti.
Išgelbėjo pripažinimas sau, kad reikia pagalbos
„<…> jaučiausi bejėgė, nežinojau ką daryti, kur eiti. Kreiptis pagalbos buvo gėda, bandžiau įtikinti save, kad esu stipri ir man nereikia kitų paramos. Kad ir apie kokį „gelbėjimosi planą“ galvojau, tai neatrodė išeitis. Iš pradžių raminau save, kad viskas pasikeis. Bet kuo toliau guodžiau save, tuo situacija atrodė labiau beviltiška. Norėjau pabėgti nuo visų, mesti darbą, persikraustyti… Tada ir pagalvojau apie savižudybę. <…> Kreiptis psichologinės pagalbos mintis atsirado kartu su mintimi „nebegaliu“.
Turėjau sau pripažinti, kad nesu tokia stipri, kokia įsivaizdavau. Važiuojant į konsultaciją, galvoje dėliojosi scenarijai, ką sakyti. Juk dūšioj per gyvenimą tiek daug sukaupta…
Konsultacijoje buvo sunku pradėti kalbėti. Iš pradžių tylėjau. Labiausiai bijojau išgirsti kritiką… kurią girdėjau viską gyvenimą.
Kritikos taip ir neišgirdau. <…> Išgirdusi savo pačios žodžius pasakojant savo skausmą, aš suvokiau, kad tokių kaip aš daugybė. Tai suteikė vilties, kad ir aš išsikapstysiu. Ir išsikapsčiau! Dabar pažvelgus atgal suprantu, kaip kvaila buvo galvoti jog yra kažkokių „stipriųjų“… Visiems mums kartais prireikia kitų pagalbos. Džiaugiuosi, kad tai laiku supratau“, – savo jausmais ir patirtimi dalijasi juodojo periodo atsikračiusi mergina.
Pagalbą galima rasti
Nereikėtų pamiršti, kad norinčių ištiesti pagalbos ranką aplinkui yra daug. Tačiau kaip jie sužinos, kad tau tos rankos reikia, jei niekam apie savo jausmus nepapasakosi?
Todėl svarbu neužsisklęsti ir žengti žingsnį pagalbos link tada, kai jos labiausiai reikia. Tai nei gėda, nei silpnumo įrodymas. Tie, kurie laiku supranta, kad jiems reikia pagalbos ir sugeba ja pasinaudoti ir yra tie stiprieji, kurie įveikia visus gyvenimo sunkumus ir negandas.
Visuomenėje dar plačiai įsišakniję klaidingi įsitikinimai, trukdantys pasinaudoti pagalba tada, kai jos labiausiai reikia. Kas nėra pagalvojęs ar savo aplinkoje girdėjęs, kad „pagalbos ieškoti gėda“, kad „stiprūs tik tie, kurie su emociniais sunkumais susidoroja vieni, be kitų pagalbos“, kad „prasitarti kitiems apie kilusias savižudiškas mintis negalima, nes tave palaikys ir nenormaliu“, kad „apie savižudybę negalima klausti, nes gali kitam „įpiršti“ tokią mintį“.
Tačiau tokie įsitikinimai yra visai nepagrįsti. Net ir paprastas išsikalbėjimas gali labai sumažinti slegiančius jausmus, padėti pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos. Išsikalbėjus emocinė įtampa sumažėja, o tada paprastai atsiranda ir naujos galimybės bei sprendimai.
Todėl svarbu nesustoti ir drąsiai žengti žingsnį pagalbos link. Juk tai galimybė sau padėti. Kodėl gi jos neišbandyti?
Pagalbą teikia
Susitelkusi bendruomenė labai daug gali padėti krizės ištiktam žmogui. Katastrofišką savižudybių skaičių galime sumažinti laiku užbėgę už akių bandymams nusižudyti, suteikdami skubią ir kvalifikuotą pagalbą.
Nemokama psichologinė pagalba teikiama kiekviename Psichikos sveikatos centre.
Profesionalią pagalbą teikia ir privačiai konsultuojantys psichologai. Taip pat yra psichologinių tarnybų, kurios konsultuoja ištisą parą. Tiems, kuriems lengviau dėstyti mintis raštu, prieinama psichologinė pagalba internetu.
Pavojaus ženklai, kuriuos būtina išmokti pastebėti:
* Ankstesni bandymai žudytis. 20-50 proc. nusižudžiusiųjų jau yra bandę žudytis anksčiau.
* Kalbėjimas apie mirtį. PSO duomenimis, 75 proc. visų savižudžių yra davę aiškius perspėjimo ženklus apie savo ketinimus.
* Reikalų sutvarkymas prieš nusižudant.
* Depresija. Ypač svarbu gebėti atpažinti jaunimo depresijos požymius, nes jie kiek kitokie nei suaugusiųjų: trumpiau sukaupiamas dėmesys, svajojimas, blogas mokymasis, nuobodulys, somatinė depresija, užsidarymas savyje.
Kaip padėti kitam, įtarus apie savižudybę
Parodykite nuoširdų savo susirūpinimą jo išgyvenimais ir nepalikite vieno.
Paskatinkite jį išsikalbėti, išreikšti jausmus.
Atidžiai klausykite, nepertraukinėkite, nekritikuokite.
Priimkite ir sudarykite galimybę reikštis bet kokiems jausmams. Atsiminkite, kad draudžiamų jausmų nėra.
Nebijokite paklausti apie savižudiškas mintis, jei jaučiate, kad pašnekovas gali jų turėti.
Nenuvertinkite sunkumų sakydami: „viskas bus gerai“, „kitiems dar be taip būna“, „nieko čia tokio“…
Patikinkite, kad tokia būsena laikina, kad visos problemos gali būti išsprendžiamos, bet kartais vienam tai padaryti būna per sunku.
Paskatinkite kreiptis pagalbos ir padėkite su ja susisiekti.
Pagalbos linijos
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888
Dirba visą parą, emocinę paramą teikia savanoriai.
„Vaikų linija“ – 116 111
Dirba 11.00-21.00 kasdien, emocinę paramą teikia savanoriai.
„Vilties linija“ – 116 123
Dirba visą parą, Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366
Dirba 10.00-21.00 kasdien, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Krizių įveikimo centre (Olandų g. 19-2, Vilnius; www.krizesiveikimas.lt)
teikiama nemokama pagalba pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val. Tuo metu galima ateiti pas budintį psichologą arba skambinti jam telefonu 8 640 51555.