Daugelis tėvų turbūt nesiginčys, kad kalcis yra būtinas augančių vaikų organizmui. Tačiau ne visi jų žino, kas gali nutikti tuomet, kai organizme pasireiškia jo trūkumas.
Pasak profesionalios krepšininkės Rimos Valentienės, augantiems ir ypač sportuojantiems vaikams kalcis yra be galo svarbus. „Vaikams sparčiai augant, dėl kalcio trūkumo gali ne taip greitai kietėti kremzlės, pvz., kulne. Tuomet sunku atlaikyti sportinį krūvį, vaikams skauda sąnarius, kaulus“, – sako sūnų krepšininką auginanti sportininkė.
Tačiau, anot Rimos, svarbiausia pastebėti jo trūkumą, kol jis nepasireiškė alinančiais skausmais ir bendru negalavimu.
Kalcis yra nepakeičiamas organizmų gyvybinėms funkcijoms. Šis elementas reikalingas ne tik kaulams ar dantims. Jo trūkumas gali tapti ne vienos rimtos ligos atsiradimo priežastimi, mat kalcis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, mažina nervų sistemos dirglumą.
Šis elementas yra svarbi kaulų, dantų, plaukų, nagų, taip pat ir kraujo sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai. Kalcis reguliuoja raumenų susitraukimus, be to, yra susijęs ir su alerginėmis organizmo reakcijomis.
Neužtikrinant pakankamo jo kiekio ir ilgą laiką jaučiant šio mineralo stygių, žmogų gali pradėti varginti nugaros ir kojų traukuliai, kaulų bei juosmens skausmai, stuburo išlinkimas, padažnėjęs širdies ritmas. Kalcio trūkumas gali tapti ir mažakraujystės, herpeso bei dažnų peršalimų priežastimi. Jei lygintume su kitais mineralais, kalcio mūsų organizme (kauluose ir kraujyje) yra labai daug – apie 2 proc. viso kūno svorio, taigi 1-1,5 kg.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad iki paauglystės organizmas sukaupia tam tikrą kalcio kiekį, tik vėliau jis yra papildomas. Todėl labai svarbu stebėti, ką mūsų vaikai valgo, kokia yra jų sveikatos būklė.
Kūdikystėje kalcis dalyvauja nervų sistemos veikloje, dėl jo trūkumo gali sulėtėti vaiko raida, jis gali blogai miegoti, prastai valgyti, dėl silpnų kaulų vėliau pradėti vaikščioti.
Mažiems vaikams dėl kalcio stokos gali pasireikšti pilvo skausmai, dėmesio stoka, nuovargis.
Naujagimiams iki pusės metų reikia 400 mg kalcio per parą. Vaikams iki penkerių – 600 mg, šešerių ir dešimties metų vaikams – 800-1200 mg kalcio per parą. 11-24 metų paaugliams ir jaunuoliams patariama suvartoti 1200-1500 mg kalcio per parą. Suaugusiesiems – 1000 mg kalcio, o nėščiosioms ir senjorams – 1200 mg kalcio per parą.
Kuriuose maisto produktuose yra daugiausia kalcio?
Produktai ir kalcio kiekis mg 100 g produkto
pienas 3% – 100
pienas 1% – 120
varškė – 95
lydytas sūris – 300
kietasis sūris – 600
grietinė – 100
ožkų pieno sūris – 300
jogurtas – 120
dietinis jogurtas – 85
salotos – 83
kopūstai – 60
salierai – 240
svogūnai – 60
pupelės – 40
aliejus – 77
ruginė duona – 46
batonas – 25
apelsinai – 35
džiovinti obuoliai – 45
figos – 57
džiovinti abrikosai – 170
razinos – 56
migdolai – 254
žemės riešutai – 70
sezamo sėklos – 1150
moliūgų sėklos – 60
saulėgrąžų sėklos – 100
vytinta žuvis su kaulais – 3000
sardinės su kaulais – 350
virta žuvis – 20-30
jautiena – 10-30
Norint, kad organizmas kalcį pasisavintų kuo geriau, reikėtų vartoti maisto produktus, kuriuose gausu vitamino D. Maisto papildai šalia bevertės mitybos tikrai neužtikrins tokio puikaus rezultato, kaip subalansuota mityba.
Natūraliai vitaminas D randamas tik keliuose maisto produktuose. Vitamino D daug yra riebioje žuvyje (pvz., lašišoje, silkėje), gerokai mažiau vitamino D yra kepenyse, margarine (praturtintame vitamino D), kiaušinio trynyje ir keliose valgomųjų grybų rūšyse. 100 g silkės vitamino D yra 7,8-25 mikrog, lašišos – 16 mikrog, vištos kiaušinio trynio – 5,6 mikrog, skumbrės – 4 mikrog, kiek mažiau – jautienos kepenyse, fermentiniame sūryje, svieste, riebiame piene.