Kalėdų Seneliui tenka ir ant arklio joti, ir per potvynį plaukti, ir per klampynes bristi

kaledu senelis_cerlinskas2Artėjant gražiausioms žiemos šventėms – šv. Kūčioms ir Kalėdoms, šilutiškis Antanas su žmona Elyte, lyg burtų lazdele mostelėjus, virsta Kalėdų Seneliu ir Sniego Karaliene. Pasidabinę ištaigingais, visus metus tobulintais kostiumais, jie vaikšto po namus, įstaigas ir džiugina didelius bei mažus šilutiškius. Ir taip jau daugiau kaip dvidešimt metų.

O kiek atsiminimų ir smagių nutikimų per tą laikotarpį susikaupę… Kalėdų Seneliu virtusiam Antanui yra tekę ir ant arklio joti, ir mašina per potvynio apsemtą kelią „plaukti“, ir pasiklydus ne į tas duris pasibelsti.

Antanas ir Elytė Čerlinskai, pasakodami šiuos atsiminimus, nesuvaldo nuoširdaus juoko, kuris nejučia užkrečia gera nuotaika ir apgaubia stebuklingu Kalėdų laukimu.

Patikdavo persirengti karnavaliniu kostiumu

Antanas pasakoja, kad vaikystėje gyveno šalia Senojo Turgaus aikštės Šilutėje. Tais laikais miesto Kalėdų eglė būdavo puošiama būtent šioje miesto aikštėje. Dar būdamas vaikas jis mėgdavo persirengti karnavaliniais drabužiais ir pasinerti į švenčių šėlsmą šalia žėrinčios eglės.

Vėliau Antanas sutiko savo Snieguolę, o dabar jau Sniego Karalienę – žmoną Elytę. Atėjus gražiausioms žiemos šventėms jiems jau kartu patikdavo persirengti ir eiti pas draugus, pas pažįstamus – daryti jiems staigmenas, dovanas.
Metams einant plėtėsi ir žmonių ratas, kuriuos aplankydavo Antanas ir Elytė. Vėliau šis pomėgis jiems tapo papildomu darbu per šventes.

„Pradėjome skaičiuoti, kad ši pramoga mums nuostolinga: juk kainuoja viskas – kuras, mandarinai, saldainiai“, – prisimena Elytė.

Tačiau lakstydami iš vienų namų į kitus, Antanas ir Elytė savos šventės neturi. Tik per Kūčias šeima pasidaro dvylika patiekalų ir trumpam susėda prie stalo. Mat Kalėdų Senelio visi nori per Šv. Kūčias ir Kalėdas, o kitomis dienomis mažiau.

kaledu senelis_cerlinskas1Teko ir joti, ir plaukti

Antanas ir Elytė nesustodami galėtų pasakoti smagius nutikimus, nutikusius jiems tapus Kalėdų Seneliu ir Sniego Karaliene.
Vienais metais per Kalėdas buvo daug sniego. Tuomet miške jie kartu su vaikais maisto produktais puošė eglutes, vaikai iš sniego tunelius kasė, lobių ėjo ieškoti.

„Vaikai iki pilvo po sniegą kapstėsi, tačiau turėjome ir karštos arbatos, kad mažieji nesušaltų. Buvo labai smagu“, – pasakoja Antanas.

Kaip žinia pastaruoju metu vis dažniau būna žiemos be sniego. Bene labiausiai Antano atmintin įsirėžęs nuotykis, kai pas vaikus jam teko važiuoti ne rogėmis per pusnis, bet raitam joti ant arklio. Kalėdinė šventė tąkart vyko poilsiavietėje prie Šyšos upės, vadinamajame Beždžionių paplūdimyje.

„Nei aš buvau jojęs su arkliu, nei ką. Su visais Kalėdų Senelio drabužiais mane pasodino ant to arklio. Vaikai, kai pamatė, kad Senis atjoja su arkliu, pradėjo bėgti link manęs, o arklys pasibaidė ir pasileido ristele link miško. Pradėjau šaukti stok, stok arkly! Ką jis ten stos… nieko neklauso. Įsikabinau į tuos karčius ir atjojau. Vaikams buvo didelė atrakcija“, – juokiasi Antanas.
Plaukė mašina per povynį

O kartą Antanui ir Elytei teko automobiliu „plaukti“ per staiga potvynio apsemtą kelią.

Tąkart jie važiavo į Mingės kaimą, kur vyko kalėdinė jaunimo šventė. Antanas ir Elytė norėjo padaryti staigmeną sūnui, kuris buvo ten ir nežinojo, kad tėvai atvažiuos. Sūnaus draugas parodė kelią, kuriuo reikėjo važiuoti. Nuvažiavę į šventę jie užtruko apie valandą, padalino dovanėles, pažaidė.

O kai reikėjo grįžti atgal į Šilutę, vanduo jau buvo sukilęs tiek, kad, Antano žodžiais sakant, matėsi ne kelias, o jūra. Buvo tamsu, beveik vidurnaktis. Bet jie vistiek nusprendė per tą jūrą „plaukti“. Elytė ne juokais išsigando, nes vanduo bangavo, o Antanas mintyse sau kalė, kad Kalėdų Senelio tos bangos nenuneš – viskas bus gerai. Ir ištiesų, sausumą jie pasiekė laimingai.

„Pagalvojau, kad jeigu Kalėdų Senelis vairuoja, viskas turi sektis, juk stebuklų metas“, – pasakoja vyras.
Pernai Antanas su sūnumi važiavo į sodus ir niekaip nesurado nurodyto namo. Buvo ką tik paliję ir automobilis sodo kelyje užklimpo. Sūnus tėvui liepė eiti ieškoti namo, o pats nutarė kaip nors išvažiuoti. Taigi, Antanas su dviem maišais dovanų brido per purvus, ieškodamas namo ir.. dar labiau pasiklydo. Jis pasibeldė į kitas duris paklausti kelio, o duris atidarę žmonės, pamatę Kalėdų Senelį taip apsidžiaugė, kad nė už ką nebenorėjo jo paleisti, sodino prie stalo. Tąkart Kalėdų Seneliui teko gerokai užtrukti kol visgi surado tuos namus, į kuriuos turėjo nuvykti.

Jojo ant arklio

Šilutiškiai pasakoja, kad pamatę Kalėdų Senelį, apsidžiaugia tiek  vaikai, tiek jau vyresni žmonės. Anot jų, suaugusiems Kalėdos tokia pati šventė, kaip ir vaikams, o gal net ir didesnė. Nors vieną dieną jie atsiplaiduoja, pasitinka ją švytinčiomis aikimis. Antanas atsimena, kad kai kartą nuvažiavo pas pagyvenusias moteris, jos net verkė – per tiek metų Kalėdų Senelis pas jas pirmą kartą atėjo.

Antanas smagiai pasakoja ir kaip prieš daug metų per Kalėdas nuėjo pasveikinti draugo. Duris atidariusi ir prieš save Kalėdų Senelį išvydusi draugo uošvė iš pradžių sustingo, o vėliau, nežinodama ką daryti, pradėjo šaukti žentą: „Viktorai, Kalėdų Senis atėjo!.. Ką man daryti?..“ „Sutik jį“, – atsišaukė tas iš tualeto…

cerlinskai copyAntanui ir Elytei buvo ir tokių atvejų, kad pritrūkdavo saldainių, tad apsirengę šventinių personažų kostiumais jie eidavo į parduotuvę jų nusipirkti. Tuomet jau žmonės į prekes nebežiūrėdavo, juos pamatę ploti pradėdavo.
Kalbėdami apie šiuolaikinius vaikus, jie sako, kad retas kuris moka ilgą eilėraštį pasakyti. Kažkodėl visi sako: „Seni, seni raudonnosi, ką tu man padovanosi?..“

Anot Antano, iki 10 metų vaikai dar tiki Kalėdų Seneliu ir jo laukia, jiems tai didelė šventė. Vaikų akys žiba, jie nori bendrauti ir žaisti.

Vis tobulina kostiumą

Kiekvienais metais, šventėms pasibaigus, Antanas taria sau, kad daugiau Kalėdų Seneliu nebebus, po namus nebevaikščios, nes pavargsta.

„Kai praeina šventės, nieko nebenoriu. Bet laikas nuovargį užgydo ir praėjus metams vėl tas pats: ir vėl tobulinam kailinius, ir vėl ruošiamės“, – prisipažįsta vyras.

Jo žmona juokiasi, kad dabar Antanui prie kostiumo  liko prisitaisyti variklį, kad galėtų pakilti iš vietos. „Nes kuo jis senesnis, tuo panašesnis į Kalėdų Senelį darosi“, – sako ji.

 

Išsikviesti Kalėdų Senelį į namus galite telefonu 8 631  97115.