Saulę simbolizuojanti šiaudinė skulptūra praėjusią savaitę iškilo prie senojo Rusnės uosto. Šios idėjos autorius Darius Vilius, profesionalus kalvis iš Vilkyčių, atvirauja: „Truputį kitaip myliu savo šalį. Labai daug mokesčių valstybei nesumoku, bet kitaip atiduodu save“.
Prieš kelias dienas jis Lietuvos kultūros mažąją sostinę Priekulę papuošė didžiule šiaudine gerve. Turi užsakymų skulptūras iš šiaudų pastatyti kituose miestuose.
Skulptūros – gamtos dalis
Šiaudines skulptūras D.Vilius kuria nebe pirmus metus. Idėja tokiomis skulptūromis puošti miestelius ir kitas erdves jam kilo, kai prieš trejus metus jis surengė šiaudinių skulptūrų plenerą Vilkyčiuose.
„Norėjau užkrėsti žmones mintimi, kad galima be jokių išlaidų gražiai ir prasmingai papuošti aplinką, kad kūrinys įsilietų į aplinką, derėtų su gamta. Žinia apie šiaudines skulptūras išplito po miestelius, žmonės pradėjo mane kviesti kurti skulptūras“, – džiaugiasi kalvis ir pabrėžia, jog jam svarbu, kad darna plistų.
D.Vilius sako, kad senovės lietuviai šiaudus laikė medžiaga, kuri sutraukia visus negerus dalykus, neigiamą energiją. Todėl ir jis tiki, kad savo kūriniais apvalo Žemę nuo blogybių.
Rišti šiaudus padeda kiti
Šiaudinė saulė Rusnės senajame uoste nušvito trečiadienio vakarą. Ši skulptūra yra 3,5 metro skersmens, jai pagaminti sunaudota pusė rulono šiaudų, šiek tiek medienos ir nemažai vielos.
Anot kalvio, tokios skulptūros pastatymas beveik nieko nekainuoja, nes visada galima rasti rėmėjų. Juk kiekvienoje bendruomenėje yra lentpjūvės savininkas ir ūkininkas, kurie dovanos medienos ir šiaudų.
D.Vilius sako, kad turi labai daug darbo, todėl vienas nepajėgtų pastatyti skulptūros. „Juodą darbą“ – šiaudų rišimą ant karkaso – jam padeda atlikti vietos gyventojai. Pavyzdžiui, trečiadienį Rusnėje nuo 17 iki 23 val. darbavosi bendruomenės nariai kartu su seniūne Dalia Drobniene.
Dar nenuspręsta, kiek laiko ši skulptūra puoš Rusnę. „Tegul stovi kuo ilgiau ir sugeria kuo daugiau bjaurasties iš mūsų krašto. Kai ateis laikas, iškeliaus“, – sako D.Vilius.
Greičiausiai skulptūra bus sudeginta kokios nors šventės metu, kitoks jos sunaikinimas būtų nepagarbos ženklas baltų tradicijoms.
Kuria ne dėl vaizdo, o dėl dvasinės prasmės
D.Vilius sako, kad sunku žodžiais apsakyti, ką simbolizuoja jo kuriamos šiaudinės skulptūros. Pavyzdžiui, Rusnėje Dariaus sukurta skulptūra – tarsi mandala – apskritimo formos geometrinė kompozicija, vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką.
Anot kalvio, visi žino, kad rytų kultūrose mandala simbolizuoja visatos darną ir harmoniją. Lietuviai turėjo savo mandalas – kalvių ar kitų amatininkų sukurtas saulutes.
„Nenoriu įsileisti į savo kūrybą svetimybių. Turime savo paveldą, kurio iki pat šių dienų nesugebame giliai išjausti. Reikia tik dirbti“, – sako jis.
Prie skulptūrų atsiradimo prisideda ir Dariaus bendraminčiai, kurie jaučia, kuri vieta geriausiai tinka pastatyti skulptūrą, kokios formos ir dydžio ji turėtų būti.
„Parinkus tinkamą vietą ir pastačius tam tikros formos kūrinius, toje vietoje pradeda žemė kvėpuoti, sklinda dvasinė šviesa, tame regione atsiranda darna“, – sako kalvis, skulptūras kuriantis ne dėl vaizdo, bet dėl kur kas gilesnių dvasinių dalykų.
Anot D.Viliaus, visiškai nesvarbu, kad daugelis žmonių gali nesuprasti tokių dalykų, bet tam tikri energetiniai gamtos procesai – matomi ar nematomi – vis tiek natūraliai vyksta.
Dovanoja ne bet kam
Šiaudinės skulptūros – ne vieninteliai kūriniai, kuriuos jis dovanoja bendruomenėms. Prieš kelerius metus jis nukalė kryžių Katyčių varpinei, tikėtina, kad šiemet Katyčiuose kurs ir Reformacijos jubiliejui skirtą skulptūrą. Yra numatęs nemažai darbų, skirtų Lietuvos valstybės šimtmečiui.
Dažnai D.Vilius savo kūrinius dovanoja. „Kartais kūrybos neįmanoma įvertinti materialiais dalykais. Nesu verslininkas – juk gyvenimas iš žemės vyksta. Man nereikia kažkam vergauti ar arti, todėl galiu užsiimti kūryba“, – atvirauja kalvystės meistras.
Kalvis pasakojo, kad neseniai Vilkyčių bendruomenė pradėjo restauruoti 22 metrų ilgio tiltelį ir paprašė nukalti turėklą.
Anot D.Viliaus, parkas, kuriame yra tiltelis, jam yra ypatingas, todėl sutiko tiltelį dovanoti gimtajam miesteliui. „Jeigu tokie dalykai būtų daromi pagal viešuosius pirkimus ar konkursus, nurungtų pigesnis ir paprastesnis pasiūlymas, o aš noriu padaryti taip, kaip būtų geriau“, – sako menininkas.