Kažin, ar susimąstome, kad svetimam žmogui pasakytas asmens kodas, banko kortelės numeris ar kita privati informacija – tai ne tik nelaiku „paleistas liežuvis“, bet ir rimta problema mūsų pačių saugumui.
Su duomenų apsaugos problemomis susiduriame kasdien: darbe, santykiuose su valdžios institucijomis, sveikatos sistemoje, pirkdami prekes ar paslaugas, keliaudami, naršydami internete.
Problema ta, kad dauguma asmenų nėra susipažinę su duomenų apsaugos klausimais ir nežino savo teisių šioje srityje.
Štai kalbinta panevėžietė Virginija nežino, ar vienas didysis prekybos tinklas nepažeidė jos asmens teisių, nukopijuodamas jos asmens tapatybės kortelę. Moteris tik norėjo prasitęsti lojalumo kortelę, kai parduotuvės darbuotoja paprašė parodyti asmens tapatybės kortelę, tačiau užuot vien pasižiūrėjusi, nuskenavo ją ir pasidėjo prie kitų dokumentų.
Beveik pusė lietuvių savo duomenų negintų
2010 metų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atliktos apklausos apie asmens duomenų apsaugą duomenimis, net 87 proc. Lietuvos gyventojų neteko susidurti su neteisėtu duomenų naudojimu, o 44 proc. net ir su tuo susidūrę niekur nesikreiptų. Tačiau džiugu tai, kad per pastaruosius 4 metus Lietuvoje žinančių apie įstatymų jiems suteikiamas teises asmens duomenų apsaugos srityje padaugėjo nuo 52 proc. (2006 m.) iki 74 proc. (2010 m.).
Kaip ir ankstesniais metais, taip ir pernai, labiausiai Lietuvos gyventojai pasitikėjo SODRA ir nesibaimindami pateikdavo jai duomenis. Net 70 proc. apklaustųjų sakė, kad ši įstaiga tinkamai naudoja asmens duomenis. Panašų respondentų pasitikėjimą per pastaruosius 6 metus išsaugojo sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (69 proc.) ir bankai (67 proc.).
Labiausiai nepasitikima greitųjų vartojimo kreditų bendrovėmis (51 proc.) ir telekomunikacijos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (mobiliojo ryšio, interneto ir kt.) – 46 proc.
Savo duomenis turime saugoti patys
VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Alina Semionovaitė pasakojo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota daugiau nei 3 tūkst. asmens duomenų valdytojų. Jų sąrašą galima rasti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.
O duomenų subjektais esame kiekvienas iš mūsų.
„Duomenų subjektas visų pirma turi stengtis padaryti viską, kas priklauso nuo jo paties, kad būtų išvengta su asmens duomenimis susijusių pažeidimų. Patys turime rūpintis savo asmens dokumentų saugumu, o juos praradę – nedelsdami informuoti policiją. Nuolat raginame žmones nepasitikėti nežinomomis bendrovėmis, abejotinais pasiūlymais, nepulti beatodairiškai teikti savo asmens duomenų.
„Nutekėjusių“ kur nereikia duomenų žala gali būti pati įvairiausia – svetimu vardu paimti kreditai, telefoninio sukčiavimo atvejai, prisidengus svetimu vardu ir kita“, – sakė A. Semionovaitė.
Paprašyta pakomentuoti ponios Virginijos atvejį, Valstybinės duomenų inspekcijos atstovė sakė, kad tokie klausimai iš tiesų kyla daugeliui žmonių.
„Prekybos centrų kortelės yra įvairios – vienos iš jų tik suteikia nuolaidą, o kitos kartu yra ir kreditinės, todėl norint jas gauti iš tiesų reikia asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka ir parašas. Blogai, kad žmonės bijo klausti ir aiškintis, kokiu tikslu jų duomenys yra renkami ir kaip jie bus naudojami“, – sakė A. Semionovaitė.
VDAI specialistė ragino žmones nesibaiminti, ir vos tik iškilus klausimui prašyti paaiškinimo, kokiu tikslu, pavyzdžiui, skenuojama jo tapatybės kortelė. Tai aptariama ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje.
Kad mūsų asmens duomenys būtų saugesni
- Domėkimės savo asmens duomenų tvarkymu ir, prieš išreikšdami savo sutikimą, išsiaiškinkime:
- Kokiais tikslais bus tvarkomi duomenys?
- Kokius asmens duomenis pateikti yra privaloma?
- Kam bus teikiami asmens duomenys?
- Taip pat reikėtų atidžiai perskaityti visą informaciją prieš pateikiant savo asmens duomenis, pvz., prieš sutinkant dalyvauti loterijoje, lojalumo programoje reikėtų pasidomėti, ar užpildomose formose, loterijos ar lojalumo programos taisyklėse nėra įrašyta sąlygų, numatančių pateiktų duomenų panaudojimą tiesioginės rinkodaros tikslais.
O iškilus klausimui dėl savo duomenų apsaugos, visada galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Europos Komisijos YouTube filmukas raginantis pagalvoti prieš paviešinant savo asmeninius duomenis: