„Beveik kasdien kreipiasi pacientai, kurie skundžiasi nuolatiniu arba epizodiniu diskomfortu epigastriumo, vadinamosios „duobutės“, srityje. Tokia būklė vargina įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau su ja susiduria jautrūs, nuo streso kenčiantys žmonės, tie, kurie nereguliariai maitinasi, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai arba dideliais kiekiais vartoja aspiriną ir nesteroidinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo“, – sako I. Jasiulevičiūtė.
Pilvo skausmai
Skausmas gali būti ūmus, lydimas peritonito reiškinių, kai pilvas tampa kietas, įtemptas, itin jautrus ir skausmingas. Toks skausmas išsivysto plyšus pilvo vidaus organams, kuomet į uždegiminį procesą įtraukiama ir pilvaplėvė. Tai greitos chirurginės intervencijos reikalaujanti situacija.
„Ūmus, bet be pilvaplėvės uždegimo skausmas būdingas gastritui – skrandžio uždegimui. Epizodinis, priepuolinis skausmas dažniausiai byloja apie gastroezofaginio refliukso, padidėjusio skrandžio rūgštingumo, ligą, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opą“, – vardina gydytoja.
Lėtinis, palaipsniui progresuojantis skausmas, nesusijęs su valgymu ir lydimas kitų nerimą keliančių simptomų, dažnai būna nulemtas skrandžio vėžio. Šios ligos atveju skausmai pasireiškia tik vėlyvose stadijose.
Epigastriumo srities (viršutinės–vidurinės pilvo dalies) skausmas nebūtinai byloja apie viršutinio virškinamojo trakto organų ligas. Dažnai ankstyvo apendicito skausmas prasideda „duobutės“ srityje ir po 4–6 valandų nusileidžia į pilvo apačią, dešinę klubinę sritį. Kartu su kitais simptomais (nerimu, mirties baime, šaltu prakaitu) skausmas ir diskomfortas „duobutės“ srityje yra būdingas apatinės sienelės miokardo infarktui.
„Skrandžio skausmas ne visada signalizuoja apie rimtus uždegimus. Dažnai šis pojūtis, ypač priepuolinis, lydimas ankstyvo pasisotinimo jausmo, signalizuoja apie funkcinę dispepsiją. Tai sutrikimas, kurio metu žmogus išsako skundus, tačiau skrandžio ir kitų virškinamojo trakto organų pakitimų nenustatoma. Ši būklė nėra pavojinga, nors ir sukelia diskomfortą, trikdo veiklą. Diagnozė patvirtinama tik atmetus kitas galimas ligas“, – sako I. Jasiulevičiūtė.
Egzistuoja simptomai, vadinamos „raudonos vėliavėlės“, kurių nei medikai, nei pacientai neturėtų ignoruoti. Tai kraujavimas iš virškinamojo trakto, pasireiškiantis vėmimu šviežiu arba apvirškintu krauju, kavos tirščių spalvos ir konsistencijos, arba juodos, dervą primenančios, nemalonaus kvapo išmatos, vadinamos melena; laipsniškas svorio netekimas, kai žmogus to nesiekia; sunkėjantis rijimas; dažnas ir ilgai trunkantis pykinimas ir vėmimas; geležies stokos mažakraujystė; vyresniems nei 55 m. išliekanti arba neseniai prasidėjusi neaiškios kilmės dispepsija; šeimos onkologinės ligos.
Šiuos simptomus pastebėjus svarbu kreiptis į gydytoją. Vertėtų atkreipti dėmesį į skausmo pobūdį: jei jis kartojasi ir suintensyvėja pavalgius, didelė rizika, kad skrandyje atsirado žaizda, o skausmas, kuris kyla nevalgius, nakties metu, būdingesnis dvylikapirštės žarnos opaligei. Laiku nediagnozuota ir negydoma opa gali plyšti.
Kaip gydoma?
Prasidėjus skausmams padėti gali skrandžio rūgštingumą mažinantys, antispazminiai ar skrandžio gleivinę apsaugantys vaistai. Tolimesnis gydymas turėtų būti pritaikytas pagal individualius skundus, pavyzdžiui, virškinimo fermentai padeda, kai skausmą lydi dispepsija. Vaistų nuo skausmo nereikėtų vartoti dažnai ir didelėmis dozėmis, nes jie patys gali būti viena iš skrandžio pažaidos priežasčių.
Naudinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, dėl galimos mažakraujystės, bei ištirti uždegiminius kraujo rodiklius (CRB ir ENG), nes jie gali padėti atpažinti onkologines bei uždegimines virškinamojo trakto ligas. Tam tikrose situacijose tikslinga atlikti ir pilvo organų echoskopiją bei slapto kraujavimo išmatose testą. Auksinis standartas diagnozuojant viršutinio virškinamojo trakto ligas ir diferencijuojant skrandžio skausmų priežastis yra gastroskopija. Taip pat tikslinga išsitirti dėl Helicobacter pylori bakterijos.
Skrandžio skausmų riziką padeda sumažinti sveikas gyvenimo būdas. Svarbu, kad skrandis niekuomet nebūtų tuščias per ilgai, valgyti mažesnėmis porcijomis, neskubant, neprisivalgyti prieš miegą. Svarbu rinktis lengvai virškinamus produktus, vengti aštraus, kepto ar rūkyto maisto, racioną papildyti didesniu vaisių ir šviežių daržovių kiekiu. Reikėtų riboti kofeino ir alkoholinių gėrimų kiekį, nerūkyti, daugiau judėti, vengti stresinių situacijų.
Pagal BNS inf.