Šeštadienio rytą tikrąja to žodžio prasme „prasiautę“ pro Šilutės turgavietės prekeivius ir pirkėjus, popietę kandidatai į Šilutės savivaldybės mero postą rinkosi Vydūno gimnazijoje, kur buvo surengti jų priešrinkiminiai debatai. Deja, daugelio šilutiškių lauktas (juk beliko savaitė apsispręsti) renginys daugeliui paliko labai prieštaringą ir ne mažiau kartų įspūdį. Ir telpa į tuos du žodžius daug: pradedant išties nevykusiu tokio svarbaus renginio organizavimu, ir baigiant graudžiai vaikiškais vietos moksleivių pasvarstymais apie tai, kaip su meru būtų malonu parduotuvėje nusipirkti duonos…
Žinia, debatus organizavo savanoriška jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“, tad jaunimui neabejotinai derėjo juose dalyvauti. Tik truputį graudu, kad tai nebuvo brandžiai visuomenės daliai skirtas renginys, kokie jau seniai tapo įprasti artėjant bet kokiems rinkimams.
Bet labiausiai pasvarstyti, matyt, yra apie ką tiems, kieno favoritais iki šiol buvo Darbo partijos kandidatė Vaida Pocė ir Socialdemokratų darbo partijos lyderis Arūnas Pupšys – šie kandidatai apskritai nematė reikalo pasirodyti savo būsimiesiems rinkėjams…
Mokiniai plojo mokytojai
“Pradėkime nuo to, kad rengti priešrinkiminius debatus mokykloje, kurioje dirba viena iš kandidačių – mažų mažiausiai neetiška, jeigu nevertėtų šioje vietoje pasakyti stipriau…“, – tokio savo skaitytojo teiginio „Šilutės naujienų“ žurnalistai sulaukė dar tą patį šeštadienio vakarą. Anot pašnekovo, kai taip organizuota, tai jau ir nebesistebi, kad pusė salės mokinių po kiekvieno pasisakymo plojimais reiškia palaikymą savo mokytojai“.
Ne vienas pašnekovas telefonu ir viešojoje erdvėje išsakė ir kitą nuomonę, – jog tik stebėtis lieka ir pirmose eilėse įsitaisiusių, kai kurių jaunų vyrų kultūros stoka – kandžiais riksmais iš vietos ir trukdymu klausytis kitiems…
Nesutikti su tokiais teiginiais būtų sunku. Jau nekalbant apie elementaraus pasirengimo renginiui stoką: nuolat užtylančius mikrofonus, kandidatams už nugarų skaičiuojamas pasisakymų sekundes bei jų minčių pertraukimą nuolat primenant, kad beliko 15 sekundžių…
Priėmė ne visur
Todėl pakalbinome ir iniciatyvos „Žinau, ką renku“ organizatorius. Uždavę šiuos klausimus minėtosios iniciatyvos koordinatorei Aušrinei Biržinskaitei, sulaukėme raštiško atsako. Organizatoriai teigė, kad ieškant patalpų debatams buvo kreiptąsi į Savivaldybę ir prašyta leisti renginį organozuoti H. Šojaus dvaro Konferencijų centre. Tačiau sutikimo negauta. Prašyta ir Šilutės seniūnijos salės, bet ir čia debatai nebuvo pageidaujami. Tuomet belikę tik dvi didesnės salės – abiejų miesto gimnazijų, iš kurių abiejų po vieną mokytoją kandidatuoja į merus.
„Iniciatyva – savanoriška, ir rengiama jaunų žmonių, be jokio atlygio, todėl vietų pasirinkimas priklauso nuo to, kas sutinka priimti neatlygintinai“, – teigia organizatoriai. 
Nustebino ir kandidatai, ir klausytojai
Ne mažiau nustebino ir daugumos kandidatų „pasirengimas“ tokioms atsakingoms būsimosioms pareigoms. Tikrai nebuvo juokinga girdint, kaip kandidatai kalba apie mero institucijai išvis nepavaldžius darbus, kuriuos neva kaip tik ji ir turinti atlikti. Pavyzdžiui, remontuoti kelią į uostamiestį (kuris, beje, priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai), arba svarsto apie „Laisvės alėjos“ (Šilutėje?..) medžius… Arba paprašyti pristatyti pagrindinę idėją, su kuria eina į rinkimus, deklaruoja „laisvę, lygybę, brolybę ir teisybę…“
Keista, tačiau bene labiausiai neįveikiamas būsimiesiems kandidatams pasirodė regis toks paprastas klausimas: „Kokią matote Šilutę po 10-ies metų?“. Šioje vietoje kažkodėl prasidėjo svarstymai apie… lyderystę, ir paaiškėjo, jog daugumai atrodo, kad „mes Šilutėje iš viso neturime lyderių“. Šioje vietoje kai kurie kandidatai matė reikalą priminti susirinkusiesiems tokias elementarias tiesas, kaip kad „meras yra Tarybos vadovas“ arba „meras telkia Tarybos narius“, arba (dar įdomiau) „merui užtenka būti atidžiam“…
O kai kas netgi „atrado“ naujieną, jog „jei mes neturėsime jaunų žmonių – bus tuštėjimo metas…“
Regis, šioje vietoje irgi reikėjo tiek nedaug – rengiantis tokiam postui bent jau išstudijuoti rajono strateginį veiklos planą, kuriame visa rajono vizija seniai sudėliota net iki 2024-ųjų…
Atskirai norėtųsi stabtelti prie… humoro. Buvo ir jo, tik tokios „juokingos“ mintys, kaip „pirksiu balsus, ir norėčiau su jumis po renginio išeiti už durų“ jau prajuokino tik moksleivius…
O bene daugiausia buvo tik šiek tiek pridengto, o neretai ir visai atviro savęs išaukštinimo („Aš matau…“, „Mes subūrėme…“) ir drabstymosi purvais konkurentų atžvilgiu. Ir pagarba to nebeištvėrusiam Šilutės ligoninės medikui Edgarui Padimanskui, kuris baigiantis debatams, dribtelėjo: „Drabstymąsis purvais nėra rinkiminė kampanija. Aš normalaus atsakymo negavau, gavau tik daug pilstymo“.
O jau visai pabaigoje nuskambėję moksleiviški pasvarstymai apie tai, kaip su būsimuoju meru norėtųsi parduotuvėje nusipirkti duonos, sudėjo paskutiniuosius taškus ant „i“ tiems, kas tikėjosi solidaus renginio…
P.S. Pabaigoje matyt, vertėtų paklausti kas geriau: ateiti, diskutuoti, bandyti išgirsti kitą ir bent kažką pasakyti apie savo idėjas ar… iš viso nepasirodyti, kaip tai padarė Vaida Pocė ir Arūnas Pupšys?.. Atsakymą tegu kiekvienas rinkėjas atranda sau pats.