Po teismus keletą metų priverstas vaikščioti žvejybos įmonės savininkas Modestas Griciūnas iš paskutiniojo posėdžio jau išėjo pakelta galva. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas neseniai paskelbė nutartį, kuria atmetė Virginijaus Domarko, buvusio žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovo, pretenziją M.Griciūnui dėl visuotiniame susirinkime neva patirto šmeižto, nes ji – nepagrįsta.
Į šį teismo procesą penkerius metus buvo įvelta ir apie skandalingąjį posėdį rašiusi korespondentė Aldona Aleksėjūnienė, nes kaskart turėjo liudyti, apie ką kalbėjo V.Domarko darbu nepatenkinti žvejai.
„Šilutės naujienų“ redakcija irgi jau nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio patiria įžūlius puolimus apriboti laisvo žodžio teisę – tuo nuolat užsiima pagarsėjęs Šilutės politikas ir verslininkas Saulius Stankevičius.
Paskutinį svarstymą pagal S.Stankevičiaus skundą „Šilutės naujienos“ atlaikė pirmadienį.
Teismų karuselę užsuko V.Domarkas
V.Domarkas prieš 4 metus buvo atleistas iš asociacijos „Lampetra“ pirmininko pareigų, kaip praradęs jos narių pasitikėjimą. Jis buvo patikrintas slaptu balsavimu, kuriame daugumos palaikymo vadovas negavo. Neilgai trukus V.Domarkas ir užsuko teismų karuselę.
Privataus kaltinimo tvarka jis kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydamas iškelti baudžiamąsias bylas dėl šmeižto dviem asociacijos tarybos nariams – Andriui Repinui ir Modestui Griciūnui. Susirinkime svarstant V.Domarko veiklą, jie asociacijos tarybos daugumos vardu griežtai kritikavo tuomečio vadovo sprendimus ir veiklos metodus.
Susirinkime ne tik šie, bet ir daug kitų žvejų reiškė nepalankią V.Domarkui nuomonę, išsakė įtarimus dėl galimai neskaidrios jo veiklos, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir suteiktais įgaliojimais.
V.Domarkas susirinkime elgėsi arogantiškai, neišsklaidė žvejų įtarimų, bet išplatino pareiškimą, kuriuo apkaltino jį kritikuojančius „tarybuko“ narius neva siekiančius jį nušalinti dėl galimybės prieiti prie europinės paramos dalybų.
Vieša kritika – tabu
Straipsnį apie šį susirinkimą parengusi A.Aleksėjūnienė keletą metų vaikščiojo po teismus ir įrodinėjo nedalyvavusi V.Domarko šmeižimo kampanijoje, bet informavusi visuomenę apie įvykusius pokyčius žvejybos verslo asocijuotoje struktūroje.
Beje, V.Domarko įtarimai dėl tarybos narių suokalbio prieš jį, gviešimosi į europinės paramos dalybas subliuško, nes buvo iš piršto laužti.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė pernai rudenį atmetė V.Domarko prašymą privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą dėl šmeižto A.Repinui ir priteisti iš jo 10 tūkst. litų moralinės žalos atlyginimą kaip nepagrįstą. Šią nutartį apskundęs Klaipėdos apygardos teismui, V.Domarkas bylos nelaimėjo. Atvirkščiai – jam teko kompensuoti 4000 litų žalą, kurią A.Repinas patyrė samdydamas advokatą.
Dabar analogišką bylą V.Domarkas pralošė prieš kitą žvejybos įmonės vadovą – M.Griciūną. Jam V.Domarkas teismo sprendimu privalės kompensuoti apie 3000 litų išlaidas advokato samdymui.
Šios nutarties aukštesnės instancijos teismui jis neapskundė, ir ji jau įsiteisėjo.
Už kritiką – šimtatūkstantinės pretenzijos
Į klasikinę persekiojimo už kritiką istoriją prieš porą metų buvo įmurkdyti laikraščio „Šilutės naujienos“ leidėjai. „Darbiečiui“ S.Stankevičiui nepatiko vieno straipsnio pavadinimas ir jame pareikšta kritika dėl nevykusiai atliktos Žemaičių Naumiesčio muziejaus rekonstrukcijos, kurią vykdė S.Stankevičiaus valdoma bendrovė. Autorius Sigitas Grinčinaitis straipsnyje citavo muziejaus rekonstrukcijos administracinę priežiūrą vykdžiusio tuometinio Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Sigito Šepučio aiškinimą politikams (citata iš diktofono įrašo): „Pradėjus vykdyti muziejaus rekonstrukcijos darbus, kadangi nebuvo atlikta pastato konstrukcijų ekspertizė, įlūžo visi perdengimai ir nuvažiavo stogas, nes jis rėmėsi į perdengimo konstrukciją. Atsirado darbai, kurie rekonstrukcijos projekte nebuvo numatyti“.
Taip Savivaldybės Kontrolės komiteto nariams tuomet S.Šeputis išdėstė priežastis, kodėl Savivaldybei teko skirti dar per 700 tūkst. litų papildomų lėšų, kad minėtas muziejaus pastatas būtų baigtas rekonstruoti.
Nors S.Stankevičius buvo posėdyje ir girdėjo atsakingo valstybės tarnautojo S.Šepučio aiškinimus, tačiau per tarpininkus – UAB „Statybų valdymo sprendimai“ bei pasamdytus advokatus vis tiek bandė įžūliai priversti redakciją paneigti straipsnio citatas apie Kontrolės komiteto posėdyje pasakytus faktus.
UAB „Šilutės leidyba“, leidžianti laikraštį „Šilutės naujienos“ 2011 m. gruodžio 16 dieną gavo pranešimą, kad UAB „Statybų valdymo sprendimai“ pradėjo bylą „Dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo“, reikalauja paneigti „tikrovės neatitinkančią informaciją“ ir prašo priteisti 100 tūkstančių litų neturtinės žalos kompensacijos.
Redakcija buvo apskųsta ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai prie LR Seimo.
Abi institucijos be išlygų pripažino, kad publikacijoje „Sugriovę muziejų, statybininkai prašo dar primokėti“ nebuvo 
pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas ir kad pareiškėjo – UAB „Statybų valdymo sprendimai“ direktoriaus D.Soščekos skundas yra nepagrįstas.
Žurnalistų etikos inspektorė Zita Žamžickienė net 8 lapų rašte, cituodama įstatymus, argumentuotai paneigė visas skundo autoriaus pareikštas pretenzijas, nepalikdama nė menkiausios abejonės apie jų pagrįstumą.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė 2012-ųjų spalį atmetė „Statybų valdymo sprendimų“ ieškinį kaip nepagrįstą, o leidybinės įmonės naudai iš ieškovo buvo priteistos 2,5 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidos.
Norėjo likti švariu munduru
Naują puolimą prieš „Šilutės naujienas“ S.Stankevičius pradėjo šią vasarą, nes jam nepatiko laikraštyje viešinama informacija apie jo ir kitų „darbiečių“ gėdingą išpuolį Šilutės uoste prieš turistą. Birželio pabaigoje jo advokatė atsiuntė du reikalavimus paneigti kelias straipsniuose spausdintas frazes, pavyzdžiui, „šio gėdingo naktinio žygio dalyviai“, „prisidirbusius politikus“, „… neblaivių mūsų politikų kompanijai užkliuvo ir buvo įstumtas į vandenį“, „Šilutės uoste skandintas futbolo teisėjas“ ir kt.
Redakcija paneigimo dėl visą Šilutę papiktinusio įvykio neišpausdino.
Tuo pretenzijos nesibaigė. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) „Šilutės naujienų“ redakciją spalio 6 dieną pakvietė į naują svarstymą. Darbo partijos veikėjas S.Stankevičius pareiškė pretenziją dėl to, jog laikraštis, aprašydamas incidentą Šilutės uoste, neva skelbė nepagrįstus, nepatikrintus, faktais neparemtus kaltinimus.
Primename, kad šiemet gegužės 1 dienos naktį Šilutės uoste vos nepaskendo į vandenį įstumtas turistas, buvo apstumdyta jį gelbėjusi moteris. Ši pora nukentėjo, kai pareiškė pastabą Šilutės rajono tarybos „darbiečių“ frakcijos kompanijai, dideliu greičiu naktį iš Šyšos įlėkusiai „darbiečių“ vado S.Stankevičiaus kateriu į uostą.
Šiemet liepos 14-ąją teisėja Dalia Zimantienė savo nutartimi patvirtino ikiteisminį tyrimą kontroliavusio Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro Mamerto Pauliko sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (motyvai – šalys susitaikė) šilutiškį S.Stankevičių, kurį turistų pora buvo apkaltinusi užpuolimu.
Teisėjos D.Zimantienės nutartyje konstatuota, jog S.Stankevičius pripažįsta uoste padaręs nusikalstamą veiką. Ši nutartis neapskųsta ir jau įsiteisėjusi.
Nors pats S.Stankevičius jau buvo pripažinęs savo kaltę ir susitaikė su nukentėjusiuoju, bet net ir po to jis reikalavo, kad „Šilutės naujienos“ paneigtų jo elgesio aprašymus.
S.Stankevičiaus samdyta advokatė Simona Selionytė – Drukteinienė užsakovo vardu Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nariams aiškino, jog straipsnis „Šilutės uoste skandintas vyras įtaria politiką“ pažeidė S.Stankevičiaus žmogaus teises, pažeidė nekaltumo prezumpciją, neatitiko tikrovės ir žemino S.Stankevičiaus asmens garbę ir orumą.
Kitaip tariant, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu advokatė norėjo priversti „Šilutės naujienas“ paneigti S.Stankevičiaus indėlį į skandalingus įvykius Šilutės uoste ir politiko „garbingas munduras“ būtų likęs sausas ir švarus.
Nepaneigiami faktai
Gal visa ši istorija ir galėjo panašiai baigtis, kaip norėjo S.Stankevičius. Tačiau jam, kad ir pasitelkus patyrusią advokatų profesinę bendriją, nepavyko paslėpti esminių aplinkybių, kurios visiškai išsklaidė LŽLEK galimas abejones apie tai, kad straipsnio autorė A.Aleksėjūnienė ir „Šilutės naujienų“ redakcija ką nors pažeidė pateikdama informaciją visuomenei apie įvykį Šilutės uoste.
Minėtai komisijai buvo pateikti nepaneigiami faktai apie tai, jog po įvykio teisėsaugininkai gavo pareiškimą apie galimą pasikėsinimą nužudyti ir tyrė tokią versiją. Savivaldybei priklausančiame uoste įvykusiame chuliganiškame išpuolyje, kai į vandenį buvo įstumtas ir pamurkdytas žmogus, dalyvavo vieši asmenys: Savivaldybės tarybos nariai S.Stankevičius, Darijus Pundžius, Juozas Sauspreškis, Algimantas Čeponis ir netgi tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Budrikis.
Paprastiems žmonėms aišku, kad po incidento ne tik konflikto iniciatorius S.Stankevičius, bet ir visi kiti įvykį matę piliečiai privalėjo ne sprukti iš įvykio vietos, bet teisėsaugininkams suteikti parodymus apie situaciją. Deja, nė vienas iš paminėtų viešų asmenų dar ir šiandien viešai nėra pasiaiškinę visuomenei apie visoje Lietuvoje nuskambėjusį Šilutės įvaizdžiui pakenkusį gėdingą incidentą.
Vietoj epilogo
Karaliukų revanšizmo už kritiką tikslai yra aiškūs – priversti žurnalistus ir leidėjus jausti baimę kiekvienąkart, kai tenka rašyti apie ribotos reputacijos asmenis, visuomenėje norinčius rodytis tik šviesiomis spalvomis.
Tokią Lietuvoje įsigalinčią tendenciją geriausiai apibūdino Deimantas Jastramskis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius daktaras, Lietuvos žurnalistikos centro direktorius. Savo publikacijoje „Žiniasklaidos politika ir Baudžiamasis kodeksas“ (2012-10-11, Delfi.lt) jis rašė: „Ketinančių už publikuotą žodį žurnalistus įkišti už grotų ar bent jau nubausti pinigine bauda bei pažymėti teistumo ženklu atsirado ne taip ir mažai. Tarp jų politikai, verslininkai, kriminalinio pasaulio veikėjai.
…Nuteistų žurnalistų pagal BK 154 (šmeižimas), 155 str. (įžeidimas) nėra daug, bet du atvejai (Gintaro Visocko ir Dainiaus Radzevičiaus) sulaukė net ir tarptautinės reakcijos. Tačiau tampymas po teismus ir bandymas susidoroti su sąžiningai dirbančiais žurnalistais yra „puiki“ profilaktinė priemonė, mažinanti žurnalistikos visuomeninę vertę bei kelianti žurnalistų savicenzūros kartelę.
Šis BK kardas ir ekonomiškai silpna žiniasklaida veikia kaip sinchronizuojančios žirklės, apkerpančios žiniasklaidos galimybes mūsų šalyje padėti plėtoti demokratiją. Tai galima traktuoti kaip sąmoningą profesijos galimybių ribojimą ar net žmonių, ginančių visuomenės interesus, profesinių teisių pažeidimą“.