Karantinas kita puse:  išaugo smurto šeimose ir sugėrovų žudymo banga

Karantinui baigiant skaičiuoti ketvirtąjį mėnesį pradeda lįsti baisiausi jo padariniai. Ir ne tik ekonominiai, bet ir teisiniai: policija informuoja, kad šalyje išaugo nužudymų skaičiai, žmonės tampa neprognozuojami.

Pernai, lyginant su ankstesniais metais, Lietuvoje trečdaliu išaugo nužudymų artimoje aplinkoje skaičius, tai rodo Statistikos departamento duomenys.

Šilutėje ne kitaip: alkoholis yra nuolatinis sunkiau gyvenančiųjų palydovas, o kur jis, ten, žinia, ir smurto protrūkiai. Šilutės policijos duomenimis, pernai vien per gruodžio mėnesį smurto artimoje aplinkoje atvejų užregistruota dvigubai daugiau, nei įprastai būdavo mėnesio vidurkis, mažai atsiliko ir lapkritis.

Šalyje – 12 proc. daugiau nužudymų

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais šalyje artimoje aplinkoje įvykdytas 21, pernai – 28 nužudymai. Iš viso pernai užregistruoti 7 132 smurtiniai nusikaltimai šeimose.

Pasak Policijos departamento, didžiausią nerimą pareigūnams kelia nusikalstamos veikos, susijusios su alkoholiu, smurto naudojimu. Tai dažnai baigiasi kūno sužalojimais, o neretai ir nužudymais.

Policijos duomenimis, pernai registruotas 12 proc. bendras nužudymo atvejų didėjimas, palyginti su ankstesniais metais. Dauguma jų įvyksta vadinamojoje artimoje aplinkoje, šeimose, buitinių konfliktų metu, kai apgirtus griebiamas pirmas po ranka pasitaikęs įrankis ir smogiama tam ar tai, kuri (s) kažkuo neįtinka…

Pasak policijos, pandemija paveikė nusikalstamumo situaciją, nes mažėjo nusikaltimų viešose vietose, tokių kaip viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai, vagystės. Žinia, pagrindinė to priežastis ir yra ta, kad dėl įvestų apribojimų į tas viešas vietas buvo draudžiama eiti.

80 proc. nukentėjusiųjų – moterys, 10 proc. – vaikai

Policijos departamento duomenys rodo, jog 94,4 proc. pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų visgi buvo nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jų registruota 6700, t. y., 64,6 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų (2019 m. buvo 62,7 proc.).

Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai pernai sudarė 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, metais anksčiau jie sudarė 16,2 proc.

Nuo smurto artimoje aplinkoje pernai nukentėjo 7332 žmonės, 62 proc. jų buvo miestų gyventojai. 80 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo artimų partnerių.

10,5 proc., nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – vaikai iki 18 metų, 84,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.

58 proc. visų įtariamųjų ar kaltinamųjų smurtu turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (22 proc.) – pagrindinį, 12 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 8 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.

Beveik pusė (44,5 proc.) asmenų nusikaltimo metu nedirbo ir nesimokė, 55 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Didžioji dalis – 5700 (arba 98 proc.) buvo kaltinami fiziniu smurtu.

Lapkritis ir gruodis – muštynių mėnesiai

Šilutės PK viršininkas Remigijus Rudminas sako, kad Šilutės kraštas – ne išimtis, smurtas artimoje aplinkoje ir čia užima liūto dalį tarp visų nusikalstamų veikų. Štai per 2020 metus pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį (dėl smurto artimoje aplinkoje) buvo pradėti 259 tyrimai. O vien tik per gruodį užregistruotos 39 tokios nusikalstamos veikos, t. y., dvigubai daugiau, nei įprastai buvo mėnesio vidurkis. Beje, panašų poslinkį jau demonstravo ir lapkritis, kuomet užregistruotos 27 tokios nusikalstamos veikos.

R. Rudminas spėja, kad prie tokio neigiamo statistikos rodiklio galėjo prisidėti ir didžiųjų metų švenčių laikotarpis, kurio metu, žinia, alkoholis tautiečių namuose liejosi tikrai laisvai. Jis pasidžiaugia tik tuo, jog tuo metu – per lapkričio ir gruodžio mėnesius, rajone neužregistruota nė vieno nužudymo.

„Žmonės daug laiko būna namuose, užsidarę, nebendrauja su kitais žmonėmis ir mato tik namiškius. O jei dar ir girtauja, tai jau neabejotinai daro įtaką jų elgsenai, jie darosi neprognozuojami“, – teigia PK viršininkas.

Prie butelio puotauja po kelias šeimas

Pasak R. Rudmino, neretai policijos pareigūnai, tirdami vieną ar kitą įvykį, užtinka sugėrovų kompanijas toli gražu ne „iš vieno namų ūkio“, kaip šiuo metu privalu. Prie butelio bendrauja kelios, kartais net trys ir penkios šeimos, be to – dar ir be jokių asmeninių apsaugos priemonių. Daugiau tokių atvejų registruojama mieste, nei kaime, galbūt todėl, kad miesto žmonės pastabesni, jie dažniau praneša policijai apie tokias kaimynų puotas.

„Baudžiame tuos pažeidėjus, bet neretai kitą kartą ir vėl panašiose situacijose aptinkame tuos pačius „pažįstamus“, – sako R. Rudminas.

Kaip bebūtų keista, dažnesnis kasdienybės palydovas alkoholis yra sunkiau gyvenančiose šeimose. „Jis atima galimybę žmonėms rasti protingus sprendimus bet kokioje situacijoje, juolab – konfliktinėje. Tada ir pasipila smūgiai nežiūrint nei kur, nei kuo“, – sako Šilutės pareigūnų vadas.

Jis dėkoja neabejingiems šilutiškiams, kurie, išgirdę triukšmą ar riksmus kaimynystėje nelieka abejingi, o surenka telefoną 112 ir praneša apie tai. Taip galbūt užbėgama už akių skaudžiai nelaimei, be to, pareigūnai gali pradėti aiškintis situaciją ir padėti aukai.

Pasak R. Rudmino, patirtas bet koks smurtas palieka gilius pėdsakus jį patyrusios aukos sąmonėje. Todėl tam, kuris kelia ranką prieš savo artimą, vertėtų bent minutei susimąstyti, ar jis tikrai to siekia?..