Paskutinį rugsėjo savaitgalį kai kurie Šilutės rajono gyventojai matė uniformuotus kariškius Švėkšnoje ir Gardame, girdėjo šūvius. Išsigąsti nereikia, čia vyko planuotos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305-osios pėstininkų kuopos pratybos.
Savaitgalis buvo ypatingas dar ir tuo, jog Šilutėje lankėsi ir su jaunaisiais Šilutės šauliais bendravo lenktynininkas Benediktas Vanagas, o į viešojo kalbėjimo seminarą karius ir šilutiškius pakvietė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Efektyvus būdas atlikti privalomąją tarnybą
Anot Šilutės savanorių vado Kęstučio Dembinsko, dar yra nemažai žmonių, kurie nesupranta, kas yra Krašto apsaugos savanorių pajėgos, kas ta 305 – oji Šilutės pėstininkų kuopa. Nemažai gyventojų vis dar painioja karius savanorius su privalomosios nuolatinės karo tarnybos šauktiniais.
K. Dembinskas primena, kad savanorių pajėgos yra vienas iš keturių privalomosios tarnybos atlikimo būdų. Buvimas savanoriu – tai visiems prieinamas būdas atlikti tarnybą, nes 9 mėnesiams nereikia išvažiuoti į toliau nuo gyvenamosios vietos esantį karinį dalinį, atitrūkti nuo šeimos, darbo, nereikia atidėti studijų.
„Visada tiems, kas teigia, kad negali skirti 9 mėnesių karinei tarnybai, siūlau ateiti į savanorių pajėgas. Jei per mėnesį vieną savaitgalį praleisi pratybose, šeima, darbas ar kiti asmeniniai interesai tikrai nenukentės“, – sako kuopos vadas.
Krašto apsaugos savanorių kuopos yra išsidėsčiusios po visą Lietuvą beveik visuose rajonų savivaldybių centruose. Kariai savanoriai dažniausiai treniruojasi savo rajono ribose ir tai yra jų stiprybė – nes gerai žino teritoriją, vietovės ypatumus ir pažįsta vietinius gyventojus. Tuo tarpu nuolatinės privalomosios karinės tarnybos šauktiniai dažniausiai treniruojasi kitose vietovėse, kurios yra arčiau pagrindinių Lietuvos kariuomenės dalinių išsidėstymo vietų.
Šiuo metų KASP 305-oje kuopoje tarnauja apie 100 karių savanorių – vyrų ir moterų. Tai įvairių profesijų, nuo 18 iki 50 metų amžiaus žmonės. Tarnybą galima vykdyti nuo 18 iki 60 metų. Pasak K. Dembinsko, dalis šilutiškių savanoriškai atlieka pareigą Tėvynei, o kiti tiesiog yra pilietiški žmonės, kurie nori įgyti reikiamų įgūdžių, kad kilus grėsmei žinotų kaip elgtis ir ką daryti.
Vietiniai girdėjo šūvius
Šilutės kariai savanoriai pratybas rajone įprastai organizuoja vieną kartą per mėnesį, dažniausiai savaitgaliais. Paskutinį kartą pratybos vyko Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio, Saugų ir Juknaičių seniūnijų apylinkėse. Anksčiau ar vėliau pratybos bus organizuojamos ir pačioje Šilutėje.
„Pratybų metu treniruojamės pagal įvairius scenarijus ir skirtingus veiksmų eigos variantus. Savanorius mokome, kaip reikėtų vykdyti įvairias taktines užduotis“, – pasakojo K. Dembinskas.
Viena iš savanorių užduočių – pratybų metu bendradarbiauti su vietiniais gyventojais. „Kas gyvena Švėkšnoje, Gardame, rugsėjo paskutinį savaitgalį galėjo iš arčiau pamatyti mūsų veiklą“, – sako K. Dembinskas.
Kadangi savanoriai vilki karinę uniformą, naudoja imitacinę amuniciją, natūralu, kad atsiranda žmonių, kurie juos pamatę išsigąsta ir skambina bendruoju pagalbos telefonu. Pasak savanorių vado, apie kiekvienas pratybas pranešama policijai ir kitoms institucijoms, kad neiškiltų nesklandumų. Jis džiaugiasi, kad didžioji dalis vietinių gyventojų yra supratingi ir patriotiški, kai kurie leidžia naudotis savo teritorijomis ir pastatais.
Pasak jo, šiuolaikinės tendencijos diktuoja tokias sąlygas, kad treniruotis vien tik miškingose vietovėse nebetikslinga, todėl didelė dalis pratybų vyksta apgyvendintose vietose, kur gyvena žmonės ir vyksta įprastinė gyventojų rutina. Galimam agresoriui esminis tikslas būtų ne teritorijos, jam svarbiausia būtų palenkti vietinius gyventojus į savo pusę ir palaužti jų valią priešintis.
Lankėsi žymūs svečiai
Dar vienas paplitęs stereotipas, anot K. Dembinsko, yra tai, kad valstybės saugumas yra kariuomenės reikalas. Jis pabrėžia, kad valstybės gynyba yra visų jos piliečių pareiga.
„Valstybės saugumui užtikrinti ginklų ir karių neužtenka jei nėra vietinių žmonių paramos – jų valios ginti ir saugoti savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę. Todėl ir Šilutės savanoriams labai svarbus rajono gyventojų supratimas ir palaikymas“, – sako jis.
Šiandieninei kariuomenei vis labiau svarbu tampa karių ir civilių bendradarbiavimas, vis didesnę reikšmę turi viešieji ryšiai ir ryšio palaikymas su visuomenės informavimo priemonėmis. Sąvoka ,,informaciniai karai“ tampa vis labiau aktuali. Lietuva jau ne kartą susidūrė su informacinėmis atakomis todėl privalome visuomet būti budrūs ir pasirengę tinkamai reaguoti. Ne veltui sklando toks posakis ,,kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“. Būtent šiuo tikslu sekmadienį Šilutėje lankėsi Edmundas Jakilaitis, kuris mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi. Žinomas žurnalistas vedė seminarą „Kaip pasiruošti interviu“, „Kaip dalyvauti diskusijoje“. E. Jakilaitis kariams davė praktinių pavyzdžių, kaip kalbėti su žiniasklaida, ką reikia sakyti, kai atsitinka kažkoks įvykis ar nelaimė.
Tuo tarpu su jaunaisiais Šilutės šauliais susitiko vienas tituluočiausių Lietuvos lenktynininkų Benediktas Vanagas. Jis papasakojo apie lenktynininko karjerą ir pavojus, vairavimo mokymą, sportą ir šaulio patirtį, atsakė į klausimus. „Bendra nuotrauka prie šiame pastate gyvenusio Jurgio Lėbarto atminimo lentos ir rikiuote pasibaigęs renginys paliko jaunimui neišdildomų įspūdžių. Sulaukta ir pažado vėl pasimatyti“, – įspūdžiais feisbuke dalinosi Šilutės kuopos karys savanoris Simas Knapkis.