Karštis smogė visiems: katės draskosi, šunys kandžiojasi, o žmonės kenčia nuo dehidratacijos ir traumų

karsciaiKelias dienas atsikvėpti leidęs tropinis karštis nuo praėjusio šeštadienio tvokstelėjo nauja jėga. Remiantis gismeteo.lt orų prognozėmis ir šią savaitę svilino kaitra – termometrų stulpeliai rodė daugiau kaip trisdešimt laipsnių.

Pastaruoju metu tvankų miesto orą nuolat raižo greitųjų medicinos pagalbos automobilių sirenos – į ligoninę atvežami karščio sukeltais negalavimais besiskundžiantys, įvairias traumas patyrę pacientai.

Apie kaitriomis dienomis dažniausiai pasitaikančius organizmo sutrikimus ir būdus, kaip jų išvengti, skaitytojams papasakoti sutiko Šilutės ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja nefrologė Žydrė Dobilinskienė.

Paskutinįjį liepos savaitgalį ilgai prisimins ir Šilutės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Audrius Budnikas: „Jau aštuntus metus dirbu Šilutėje, ir neatsimenu tokio budėjimo, kad per parą į priėmimo skyrių būtų kreipęsi penkiasdešimt du ligoniai, iš kurių dvidešimt septyni – patyrę įvairias traumas“, – išskirtinį kaitros šeštadienį prisimena visą parą be poilsio dirbęs gydytojas.

Kenčia nuo skysčių trūkumo

Ž.Dobilinskienė pasakojo, kad dabar, tvyrant alinantiems karščiams, savaitgalį per parą į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių kreipiasi apie 20-30 terapinio profilio pacientų. Ligoniai atvyksta arba patys, arba su namiškiais, arba atvežami greitosios medicinos pagalbos medikų. Skundžiasi bendru dideliu silpnumu, galvos svaigimu, galvos skausmu ir pykinimu, širdies plakimu, sutrikusiu regėjimu. Daugiausia kreipiasi pagyvenusio amžiaus žmonės, kurie neįvertinę karščio dirbo lauke.

Šiems pacientams diagnozuojama ūmus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, insultai, hipotenzija (kraujospūdžio sumažėjimas), dehidratacija (skysčių trūkumas organizme), apalpimai, organizmo perkaitimai.

Pasak gydytojos, daugeliui į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų užtenka sulašinti skysčius ir būklei pagerėjus jie išleidžiami namo.

Ž.Dobilinskienė pataria įvertinti oro sąlygas: lauke stengtis dirbti rytais arba vakarais, nešioti galvos apdangalus bei tinkamą aprangą, gausiai vartoti įvairių mineralų turinčių skysčių, nevartoti alkoholio, saikingai gerti kavą.

Anot gydytojos, sunku pasakyti, kiek per parą žmogus turėtų išgerti vandens, nes tai yra labai individualu. Pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, ir taip kaupiasi skysčiai organizme, todėl jiems tikrai nepatartina išgerti 2,5 litrų vandens per parą. Sveikiems žmonėms tiek skysčių tikrai reikia. „Reikia save stebėti: jeigu mažai šlapinamasi, gausiai prakaituojama, tada patartina gerti daugiau skysčių. Jeigu gausiai šlapinamasi, atsiranda edemos ir patinimai, tada užtenka išgerti ir litrą vandens per dieną“, – sakė priėmimo skyriaus vedėja.

Karščiui jautresni vaikai ir senyvi žmonės

Karštis ir aktyvi saulė gali paveikti kiekvieno sveikatą, tačiau ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai iki keturių metų, vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

„Karštomis dienomis reikia kuo daugiau pavėsyje būti, saugoti savo galvas, o su mažaisiais pliaže iškylauti tik tuomet, kai saulė jau ritasi į antrąją dienos pusę“, – rekomendavo medikė.

Karštuoju metu padažnėjo įvairių vabzdžių įgėlimų ir jų sukeliamų alerginių reakcijų. Gydytojos klausėme, kaip elgtis įkandus bitei ar širšei?

Ž.Dobilinskienė atsakė, kad jei nėra alerginės reakcijos – jei labai stipriai nepatinsta, neniežti, neatsiranda kvėpavimo sutrikimų ar bėrimų kūne, – tai galima tiesiog ant įgėlimo vietos užsidėti šaltą kompresą ir likti namuose. Tačiau jeigu atsiranda bėrimai, dusulys, oro trūkumas, cypimas plaučiuose, bendras silpnumas, spaudimo kritimas, prakaito pylimas, tada būtina kreiptis į priėmimo skyrių arba kviesti greitąją medicininę pagalbą.

Nėrė nuo Rusnės tilto

Paskutinįjį liepos savaitgalį Traumatologijos skyriaus tvarstomajame kambaryje kaip niekad buvo daug dedama gipso įtvarų, tvarsčių, langečių. Ne tik gydytojas A.Budnikas, bet ir keliolika metų šiame skyriuje dirbančios slaugytojos neatsimena tokio masinio ligonių antplūdžio.

„Tiek turistinės, tiek buitinės, tiek darbinės – kokios tik gali būti traumos, tokių ir buvo“, – komentavo A.Budnikas.
Karštis savo įtaką padarė ir gyvūnams, todėl į Priėmimo skyrių kreipėsi ir sukandžiotų žmonių. Šeimos narius sužeidė pačių auginamos katės, šunys, išvarginti karščių. Praeivius puolė ir svetimi augintiniai.

Anot gydytojo, nemažai būta ir „narų“ (neatsargiai nėrusių, šokusių į vandenį), kurie patyrė galvos, kaklo traumas.

„Dar prieš porą savaičių, kai irgi buvo karščių periodas, turėjome pacientą, kuris ne nusižudyti norėjo, bet dėl savo malonumo šoko nuo Rusnės tilto į Atmatą. Jis patyrė menisko traumą. Vyrukas neslėpė, kad nuo tilto šoko nebe pirmą kartą ir tikrai ne paskutinį“, – paciento neatsakingumu stebėjosi gydytojas.

A.Budnikas gyventojams pataria būti atidesniems tiek dirbant, tiek poilsiaujant.

Maudyklių vanduo neužterštas

Liepos 21 d. duomenimis, pagrindinės maudyklės Šyšos upėje ties Darbininkų kvartalu, Kuršių mariose ties Kintais, Atmatos upėje ir Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykloje buvo neužterštos, atitiko higienos normas, tad maudytis drąsiai galima, tačiau reikėtų nepamiršti saugaus elgesio vandenyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius pateikia rekomendacijas, kaip elgtis karštą dieną.
* Gerkite daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

* Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

* Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.

* Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

* Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 laipsnių.

* Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

* Palaikykite namų aplinką vėsią: namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą; dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį; jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.