Karštymetis kankina ir gyvūnus – padėkime jiems

dairy-cowsŠilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) gautas pranešimas apie tai, kad Švėkšnos seniūnijos Vilkų kampo kaimo gyventojai karštomis dienomis troškuliu marina tris savo šunelius.

VMVT specialistai primena, jog esant tokiems karštiems ir drėgniems orams privalu pasirūpinti ir savo augintinių apsauga nuo perkaitimo, saulės smūgių ir vabzdžių.

Šiemet – tik vienas skundas

Šilutės VMVT viršininkas Vytautas Jasaitis pasakoja, jog prieš savaitę VMVT gavo anoniminį Vilkų kampo kaimo gyventojų skundą, jog kaimynystėje gyvenantys žmonės nesirūpina savo trijų keturkojų sargų gerove.

Pranešimas gautas vienos dienos pavakarę, tad į atokų kaimą VMVT specialistai išvyko kitos dienos rytą. Šįkart skundas nepasitvirtino, šuneliams buvo pripilta vandens, turėjo jie ir maisto.

Pasak V.Jasaičio, šiemet tai kol kas vienintelis skundas apie karštymečiu netinkamai prižiūrimus gyvūnus, tačiau tokių pranešimų gaunama kiekvieną vasarą. Vieni jų pasitvirtina, kiti ne, tačiau tikrinami visi atvejai.  

Yra įvairių apsaugos priemonių

VMVT viršininkas primena, kad pastaruoju metu vyraujanti, o ir ateičiai prognozuojama itin aukšta aplinkos temperatūra ir jos drėgnumas nėra naminiams gyvūnams palankios sąlygos. Ypač tai pasakytina apie pastatuose – paukštidėse, kiaulidėse – laikomus gyvūnus, nes ten oro apykaita priklauso nuo dirbtinių ventiliacijos sistemų. Todėl reikia nuolat tikrinti pastatų ventiliacijos sistemas, pagal galimybes mažinti pastatuose laikomų gyvūnų skaičių, stebėti jų sveikatos pokyčius.

„Gyvūnų laikytojai, pastebėję šiluminiam perkaitimui ar saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus – dažną negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius judesius, koordinacijos sutrikimus – turėtų nedelsiant nuginti juos nuo tiesioginių saulės spindulių ir pasistengti atvėsinti.

Tada reikia kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus”, – Lietuvos VMVT išplatintame pranešime pataria ir Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis.

Pasak specialisto, dėl įvairių priežasčių sutrikus elektros tiekimui gyvūnų laikymo patalpose kyla tiesioginė grėsmė gyvūnų gyvybei – didėja santykinis oro drėgnumas ir amoniako kiekis, per palyginti trumpą laiką gyvūnai gali nugaišti nuo perkaitimo ir uždusimo. Todėl gyvūnų laikytojai privalo įsirengti elektros generatorius ir reguliariai tikrinti jų veikimą.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai perkaitimas gresia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Todėl tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai turi nuolat turėti galimybę iki soties atsigerti. Jų laikytojai privalo pasirūpinti, kad jų augintiniai nebūtų saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Būtent apie pavėsio neturinčius ir saulėje kaistančius gyvulius Šilutės VMVT gaudavo nemažai skundų ankstesniais metais.

„Gyvūnams privalu įrengti kokias nors stogines ar kitokį pavėsį. Jeigu nėra medžių paunksmės, gyvūnus galima aplaistyti vandeniu ar vidurdienį tiesiog parginti į tvartus”, – rekomenduoja V.Jasaitis.

Jis prisimena, jog dar prieš dešimtmetį ar kelis ūkininkai (ypač Švėkšnos krašto) naudojo įdomų būdą vėsinti gyvulius – galvijams apie ragus jie apvyniodavo šlapias paklodes. Specialisto nuomone, tai irgi neblogas būdas, nes drėgnas audeklas tikrai kurį laiką vėsina gyvūną.

Dar viena karštymečiu gyvūnams grasinanti bėda – kraujasiurbiai vabzdžiai. Saugant nuo jų gyvulius ganiavos laikotarpiu privalu pasirūpinti apsaugos nuo vabzdžių priemonėmis, tačiau šias priemones reikia naudoti tik prisilaikant jų instrukcijose surašytų nurodymų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.