Pašyšių kaimo bendruomenė, F. Bajoraičio bibliotekos Pašyšių skyrius bei Salos etnokultūros ir informacijos centras liepos 6-ąją, karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną savojo ir aplinkinių kaimų žmones pakvietė pasibūti ir pasilinksminti tradicinėje savo kaimo vasaros šventėje „Susirinkime kartu“. Ant Šyšos upės kranto surengta šventė išties buvo kaimyniška ir jauki: pašyšiškiai atgaivino ikikarinę popietės kavos gėrimo tradiciją, pasveikino gandrų sulaukusias šeimas, pasidžiaugė jaunųjų vietos muzikantų pasiekimais.
Atgaivino ikikarinę tradiciją
„Ši mūsų šventė – kaime vienintelis renginys, kuris pritraukia daug žiūrovų ir dalyvių, suburia norinčius pabendrauti ir prasmingai, kultūringai praleisti laiką, susitikti seniai nematytus ar susirasti naujų bičiulių, išgirsti žinomus ir vis kitus atlikėjus. Laikomės taisyklės „Ateik laukiamas, išeik mylimas“, – sakė Pašyšių kaimo bendruomenės pirmininkė Birutė Zimkuvienė.
Šiemetinėje šventėje dalyvavusi Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė, tautodailininkė Birutė Servienė popietę visus kvietė atgaivinti Mažosios Lietuvos Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus srityje nuo XVI amžiaus įsigalėjusią ir iki karo išsilaikytą 16 – tos valandos kavos gėrimo tradiciją (Kaffeegetränke).
Be kavos dažnas lietuvis turbūt neįsivaizduoja savo dienos, tačiau retas žino, kad tradicija kasdien gerti šį gėrimą į Lietuvą greičiausiai atkeliavo per uostamiestį. Maždaug prieš du šimtmečius kava pradėję mėgautis klaipėdiečiai ją ne tik ruošdavo itin originaliais būdais, mieste turėjo pasaulinio garso kavos įmonių, bet net ir skirdavo specialią valandą šiam gėrimui. Neįprastais būdais kai kurie klaipėdiečiai kavą ruošia ir šiandien.
Į šią popietę susirinko kelios dešimtys vietinių gaspadinių, kurios stalus nuklojo pačių keptais pyragais. „Mūsų moterys labai pasistengė, kad popietė būtų miela, visus labai pradžiugino ir jaunojo mūsų muzikanto Emilio Kunšteino gitara atliekami kūriniai. Tikiuosi, kad šį renginuką pavyks padaryti tradiciniu“, – sakė B. Zimkuvienė.
Pasidžiaugė naujais bendruomenės nariais
Vasaros šventės vedėjas pirmąją ant scenos pakvietė bendruomenės pirmininkę B. Zimkuvienę, kuri pirmiausia padėkojo visiems renginio rėmėjams. Ypač – bendruomenės narei, ilgametei vietos bibliotekininkei Danutei Adomavičienei, kurios dėka kaime verda aktyvus gyvenimas. Sveikinimus Pašyšių apylinkės gyventojams išsakė politikas Sigitas Majus ir iš Pašyšių kilęs Apolinaras Stonys.
Ant scenos pakviestos šeimos, kurių namus per metus nuo praėjusios šventės aplankė gandrai. Paaiškėjo, kad tokių Pašyšiuose yra net 10. Visas šeimas su pagausėjimu sveikino bendruomenės pirmininkė Birutė, įteikdama joms ir dovanas. Dabar Pašyšiuose jau krykštauja Eiva Kunšteinaitė, Matas Radavičius, Mėta Petravičiūtė, Armandas Juknys, Armanda Krivičiūtė, Deilana Dzenkutė, Mėta Stankevičiūtė, Deimantas Balčinas, Etanas Petravičius ir Milana Dzenkutė.
Dar iki atvykstant grupei „Lietuvaičiai“, „Lietuvos balso“ finalistui Viliui ir grupei „DisCovery“ susirinkusiuosius savo dainomis sužavėjo trylikametis Rokas Kondrotas. Jis „Šilutės naujienoms“ prisipažino, kad yra kilęs iš Natkiškių, o pernai tapo televizijos konkurso „Dainų dainelė“ laureatu, taip pat pasirodė laureatų koncerte Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tad trylikametis pasiekė tai, ko Pagėgių savivaldybėje iki šiol dar niekas nebuvo pasiekę.
Vakare Pašyšiuose skambėjo Tautiška giesmė, visi kas netingėjo, susibūrė masiniam šokiui „Šok ir tu“, o šventės pabaigoje visi būrėsi prie šventinio laužo.
Valdžios paramos nesulaukė
Pirmininkė B. Zimkuvienė sakė, jog vasaros šventę bendruomenė surengė kartu su Pašyšiuose veikiančia Vygando Vilkiaus individualia įmone, Juliaus Tribičiaus automobilių servisu, labai daug prie jos rengimo prisidėjo visas būrys apylinkės gyventojų šeimų. Visiems rėmėjams ji tarė nuoširdų ačiū. Tačiau bendruomenei liko nuoskauda, kad jokios paramos šventės rengėjai nesulaukė nei iš rajono Savivaldybės, nei iš Juknaičių seniūnijos.
„Beldžiausi į valdžios duris ir prašiau, bet nepavyko išprašyti jokios paramos. Labai skaudu, kad esame taip ignoruojami, tarsi palikti gyvenimo nuošalėje, jog mūsų kaimas lyg ir neberūpi valdžiai. Juk mūsų kaimo žmonės yra tokie pat mokesčių mokėtojai, kaip ir kitų kaimų gyventojai, mes irgi norime susieiti, nors kartą per vasarą pašvęsti“, – nuoskaudos neslėpė pirmininkė.