44 proc. apklaustųjų, norėdami apmokėti sąskaitas už šildymą, vandenį ar elektrą bei kitas paslaugas, mažina kitas išlaidas ir mažiau atsideda taupymui. Kas dešimtas (11 proc.) pripažįsta, kad tam tenka naudoti santaupas arba skolintis.
„Nors pastaruosius metus daugiausia kalbama apie elektros kainų šuolius, kainų kilimo neišvengė ir kitos komunalinės paslaugos, tarp kurių vandens ar dujų tiekimas, šildymas, namų administravimo paslaugos. Kai kuriose savivaldybėse kainos kilo sparčiau nei kitose, bet paslaugų brangimą pajuto didžioji gyventojų dalis“, – sako Medicinos banko atstovas Julius Ivaška.
Remiantis VERT duomenimis, vien geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kai kuriose savivaldybėse pastaruoju metu kilo 40-50 proc. Štai Šiaulių gyventojai šiuo metu už vandenį moka 18,2 proc., Vilniaus – 39,17 proc., o Kauno – net 47,5 proc. daugiau nei anksčiau. Nors tai sudaro vos kelis papildomus eurus per mėnesį, bendras paslaugų išlaidų krepšelis padidėjo: elektros ir dujų brangimas turėjo įtakos ir kitų paslaugų kainos augimui.
Dėl augusių sąskaitų kitas išlaidas mažinti labiau linkę didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, o naudoti santaupas ar skolintis dažniau priversti žemesnio išsimokslinimo bei mažiausių pajamų atstovai.
„Komunalinių paslaugų kainų augimas labiausiai paliečia gaunančiuosius mažiausias pajamas, tarp jų pensininkai, bedarbiai, studentai ar prasčiau apmokamą darbą turintys asmenys. Neturintys santaupų yra priversti skolintis, kad galėtų užtikrinti elementarias paslaugas, o mažesnes pajamas turintiems gyventojams siūlomos įvairios kompensacijos darosi vis populiaresnės“, – sako J. Ivaška.
SADM duomenimis, pernai, palyginti su 2021 m., į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas pretenduojančių gavėjų skaičius išaugo 53 proc. – 2022 m. vidutiniškai per mėnesį šias kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, t. y. 5,5 proc. gyventojų. 27 proc. apklaustųjų pastebėjo išlaidų augimą, tačiau taupyti jiems neprireikė. Tarp jų – aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai. Didžiausias pajamas gaunantieji yra mažiau jautrūs kylančioms kainoms, bet ir jie susiduria su finansiniais iššūkiais. Galimybės atsidėti bent dalį pajamų taupymui mažėja didžiajai daliai šalies gyventojų. Išaugusių komunalinių išlaidų nepajuto tik 12 proc. respondentų.
Pagal BNS inf.