VUL Santaros klinikų vaikų neurochirurgijos skyriaus vedėjas Ramūnas Raugalas pastebi, kad paspirtukų sukeltos traumos – itin bjaurios, nes nuo jų dažniausiai krentama ant veido ar galvos.
„Kritimai klastingi, nes elektriniai paspirtukai išvysto didelį greitį, o paspirtuko ratai – maži, todėl kažkur užkliuvus nuo paspirtuko „skrendama“ su didele energija. Įtakos turi ir tai, kur krentama. Betono plytelės yra viena nepalankiausių kritimui dangų, nes dažniausiai lemia lūžius, išmuštus dantis, smegenų sukrėtimus. Nukritus ant asfalto dažniau galima atsipirkti tik nubrozdinimais“, – pasakoja gydytojas.
Vasarą įprastai būna du traumų pikai: dar nepasibaigus mokslo metams ir vaikams nespėjus išvažiuoti atostogų, bei vasaros pabaigoje, kai visi po atostogų grįžta atgal į miestą.
„Į Santaros klinikų vaikų skubaus priėmimo skyrių per parą kreipiasi apie 150-200 vaikų, iš jų dėl galvos traumų tiriami apie 10-15 vaikų per dieną. Taigi, kas dešimtas skubiosios pagalbos skyriuje atsidūręs vaikas. Didžiausio pacientų srauto sulaukiame nuo 18-19 val. iki pusiaunakčio, kai tėvai grįžta po darbų ir pamatę, kad vaikui negerai, skuba vežti į gydymo įstaigą“, – sako R. Raugalas.
Pasak gydytojo, vaikai įprastai patiria arba lengvas galvos traumas – sumušimus, smegenų sukrėtimus, paviršines žaizdas, arba itin sunkias, reikalaujančias chirurginio įsikišimo ir gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Sunkios galvos traumos vaikams pasitaiko kartą per savaitę ar dvi.
„Prie galvos traumų reikėtų priskirti ir kaklo traumas, kurias dažniausiai sukelia maudynės vandens telkiniuose. Tipiškos situacijos kai susižalojama nardant, galva trenkiantis į patį dugną. Neretai tokios pramogos lemia kaklo slankstelių lūžius, kurie per akimirką gyvenimą gali pakeisti kardinaliai. Žinoma, nuo visko vaikų neapsaugosi, tačiau išmokyti elgtis atsargiai, ypač prie vandens, yra visų tėvų pareiga“, – perspėja R. Raugalas.
BNS inf.