Iššūkis sveikatai
Veninė trombozė – liga, kai kraujagyslėse susidaro krešuliai, pažeidžiantys ir paviršines, ir giliąsias venas. Pastaroji forma itin pavojinga: jei žmogus per kelias dienas negauna gydymo, iš kirkšnies venų susidaręs trombas gali nukeliauti į plaučių kraujagysles, sako „Affidea“ klinikos kraujagyslių chirurgas Mohamad Chamsin.
Tokiu atveju gresia plaučių embolija – gyvybei pavojinga būklė, galinti baigtis mirtimi. Venų trombozė gali ištikti netikėtai ir dėl įvairių priežasčių. Jauniems žmonėms ši liga dažniausiai susijusi su traumomis. Ypač patyrus rimtą sužalojimą ir savaitę praleidus lovoje be judesio bei negavus profilaktinio kraują skystinančio gydymo, rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja.
Anksčiau Lietuvoje daug trombozės atvejų būdavo fiksuojama po traumatologinių ar ortopedinių operacijų – po kelio ar klubo sąnario protezavimo. Tuo metu kraują skystinančių vaistų profilaktika dar nebuvo plačiai taikoma, o šiandien ji jau tapo gydymo standartu. Riziką didina ir onkologinės ligos – jei diagnozuojama giliųjų venų trombozė be aiškios priežasties, pacientui rekomenduojami išsamesni kraujo tyrimai ir galimos onkologinės ligos paieška.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad trombozė nėra amžiaus liga – ji gali ištikti ir jaunas moteris, vartojančias hormoninius kontraceptikus, ir vyresnius, mažai judančius žmones.
Gydymas
Lietuvoje giliųjų venų trombozė gydoma skiriant pacientui kraują skystinančių vaistų, kuriuos būtina vartoti bent tris mėnesius. Gydymui priskiriamos ir kompresinės kojinės, kurias reikia dėvėti kasdien, siekiant sumažinti kojų tinimą.
„Pirmuosius mėnesius rekomenduojama mažinti fizinį aktyvumą, ypač jei žmogus daug vaikšto ar sportuoja, kad trombas nepajudėtų į kitas kraujagysles. Gydymą gali papildyti venotonikai ir vietiniai tepalai, mažinantys tinimą bei uždegimą. Po 3 mėnesių pacientas kviečiamas pakartotinei apžiūrai“, – teigia M. Chamsin.
Paviršinių venų trombozės atveju susidaro krešuliai būtent paviršinėse kraujagyslėse – tai dažniausiai pasireiškia esant paviršinių venų varikozei. Pacientams rekomenduojama pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, kad būtų nuspręsta, ar jau laikas operuoti pažeistas venas.
Esant paviršinių venų trombozei, ant kojų aiškiai matosi išsiplėtusių venų mazgai – būtent šiose vietose dažniausiai išsivysto tromboflebitas, dar vadinamas paviršinių venų tromboze. Tai gana dažna problema. Ji dažniau nustatoma moterims, o rizika ypač padidėja po nėštumo dėl dubens venų spaudimo ir apsunkintos kraujo tėkmės nėštumo metu.
Negydoma venų varikozė progresuoja, ilgainiui sukeldama uždegimą ar paviršinių venų trombozę. Simptomai gali pasireikšti ne tik matomais pakitimais (odos hiperpigmentacija), bet ir kojų nuovargiu, tinimu, sunkumu ar mėšlungiu, ypač vakare, taip pat gali atsirasti veninių opų. Simptomai priklauso nuo ligos stadijos.
Priežastys
Dažnai klausiama, ar venų ligos paveldimos, tačiau tarp mokslininkų vieningos nuomonės nėra. Didesnę reikšmę turi žmogaus gyvenimo būdas. Aktyvus gyvenimo būdas mažina giliųjų venų trombozės riziką. Judėjimas padeda kraujui laisviau cirkuliuoti, todėl krešuliams formuotis lieka mažiau galimybių. Jei žmogus serga kraujo ligomis ar onkologiniais susirgimais, rizika išlieka gerokai didesnė, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo.
Be fizinio aktyvumo stokos, netinkamos mitybos, rūkymo ir hormoninių kontraceptikų vartojimo, vienas dažnesnių rizikos veiksnių yra ilgos kelionės. Ilgai sėdint automobilyje kraujotaka sulėtėja, todėl padidėja tiek giliųjų, tiek paviršinių venų trombozės pavojus. Todėl rekomenduojama profilaktiškai naudoti kompresines kojines – jos padeda sumažinti riziką ilgos kelionės metu.
BNS inf.