Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad kas penktas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, tarp moterų tokių yra beveik trečdalis. Tyrimą pristačiusios kampanijos „Pastebėk smurtą“ iniciatoriai siekia atkreipti dėmesį į socialinę problemą, didinti smurto atpažįstamumą ir supažindinti su būdais, kaip reikėtų reaguoti, pamačius jo atvejus.
Dauguma smurto – ne vienkartinis
Tyrimo bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos metu 30 proc. moterų ir 12 proc. vyrų teigia, kad yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Kaimo vietovėse tokių žmonių buvo kas ketvirtas.
Problema daug didesnė namų ūkiuose, kuriuose vienam nariui tenka iki 250 eurų pajamų (47 proc.), o tarp žmonių tik su pradiniu išsilavinimu smurtą patyrė 57 proc. apklaustųjų.
Iš tų, kurie nurodo patyrę smurtą, 80 proc. sako, kad tai buvo emocinis smurtas. Pusė žmonių įvardina fizinį smurtą, 20 proc. – finansinį suvaržymą, o kas dešimtas – seksualinį smurtą. Dauguma smurto atvejų nebuvo vienkartiniai – taip teigė net 85 proc. aukų.
Smurtą matome dažnai
Daugiau nei pusė žmonių (56 proc.) pažįsta nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje. Dažnai aukos su aplinkiniais savo išgyvenimais pasidalina gerokai pavėluotai – net 40 proc. žmonių, sužinojusių apie smurtą, sako, kad atvejis buvo įvykęs gerokai seniau.
Pasak IKEA atstovės Renatos Dantės, būtent gėdos jausmas ir klaidingas manymas, kad tai beprasmiška ar yra tik šeimos reikalas, trukdo realiai padėti aukoms. „Pagalbos neieško beveik pusė smurto aukų. Tačiau tie, kurie pagalbos kreipėsi, teigia, kad jiems buvo suteikta efektyvi pagalba. Vos keli procentai pagalbos ieškojusių aukų teigia neišsprendę situacijos“, – teigia R. Dantė.
Dauguma žmonių pagalbos kreipėsi į kitus šeimos narius ar draugus. Dėl to reikia dar daugiau informacijos apie pagalbos galimybes, kiekvienas asmuo turėtų žinoti bent pagrindinius principus, kaip elgtis pastebėjus smurtą ar bendraujant su jį patyrusiu asmeniu.
„Lietuvos gyventojams prieinamos ekspertų ir specialistų parengtos instrukcijos bei paprastos gairės, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje. Pastebėję fizinį smurtą, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) – dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Bendraujant su auka pabrėžkite, kad smurtas – ne nukentėjusiojo kaltė. Tokių principų išmanymas padėtų sudėtingose situacijose atsidūrusiems žmonėms“, – sako R. Dantė.
IKEA socialinės atsakomybės kampanija „Pastebėk smurtą“ vyksta kelerius metus, jos metu šviečiama visuomenė, gerinamos apgyvendinimo sąlygos šeimos krizių centruose, atnaujintos patalpos viename didžiausių Lietuvoje Šeimos krizių centre Kaune.
Žmonės, kuriems reikėtų pagalbos sunkiose situacijose, raginami kreiptis į Specializuotą kompleksinės pagalbos centrą telefonu 8 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt ir www.visureikalas.lt .