Neblaivių mažėja
Praėjusiais metais policija nustatė 5071 dviračio vairuotoją, kuris važiavo neblaivus. Iš jų 2544 „įpūtė“ nuo 0,41 iki 1,5 promilės, dar 2531 nustatytas 1,51 promilės ar didesnis girtumas.
Skaičiai dideli, tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Pavyzdžiui, 2018 m. vien 0,41-1,5 promilės girtumas nustatytas 4347 kartus. 4137 kartus dviratininkai „įpūtė“ daugiau nei 1,51 promilės. Tais pačiais metais autotransporto vairuotojų, įkliuvusių su 0,41-1,5 promilės girtumu, buvo 2870.
„Tokius didelius neblaivių dviratininkų skaičius lemia žmogaus atsakomybės stoka ir požiūris į savo gyvybę. Dviračiu važiuoja vienas žmogus, jis jaučiasi savo likimo šeimininku, tačiau tai nereiškia, kad toks elgesys kelyje tinkamas. Jis sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tik švietimas ir ugdymas bei visuomenės nepakantumas gali padėti išguiti iš visuomenės įsisenėjusią klaidingą nuostatą – nesaugoti nei savo, nei kitų gyvybės. Tokiems įgėrusiems „drąsuoliams“ šeima, draugai, visuomenė neturi leisti važiuoti nei automobiliu, nei jokia kita transporto priemone. Jeigu reikia, į pagalbą būtina kviesti pareigūnus“, – sako Lietuvos Kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys.
Alkoholis prieš sėdant už dviračio vairo – ne vienintelė nuodėmė, kuri prišaukia nemalonumus. Per 2022 metus 445 dviratininkai nesilaikė važiavimo tamsiuoju paros metu saugos reikalavimų, 980 nepaisė kelio ženklų, o 107 ignoravo eismo reguliavimo signalus. Iš 216 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dviratininkai pripažinti kaltininkais, beveik 15 proc. jų buvo neblaivūs. Sužalojimus patyrė 400 dviratininkų, žuvo 5.
Situacija regionuose gerėja
Policija teigia, kad šalies regionuose dviratininkai vis drausmingesni, tačiau prasižengėlių gretos retėja ne taip greitai kaip norėtųsi.
„Pastebime, kad štai Utenos rajone daugėja dviračiais važinėjančių jaunų šeimų, vaikai mokomi dėvėti saugos priemones: šalmus, šviesą atspindinčias liemenes, atšvaitus. Tokią tendenciją pastebime ir kaimiškose vietovėse. Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės į šias priemones linkę žiūrėti pro pirštus. Be to, daug žmonių vis dar neskiria pakankamai dėmesio dviračio tvarkingumui ir saugumui“, – nurodo Utenos AVPK atstovai.
Jų teigimu, mažesniuose miestuose dviratininkai atsakingiau elgiasi pėsčiųjų perėjose, yra linkę nulipti nuo dviračio ir jį persivaryti. Parkuose, gatvėse, kur dviračių takai kertasi su pėsčiųjų takais, jie signalu įspėja pėsčiuosius. Jei nuo namų iki mokyklos veda patogūs dviračių takai, priemiestyje gyvenantys moksleiviai į mokyklas dažniau važiuoja dviračiais arba paspirtukais.
Pagal BNS inf.