Nesportuojantys, nesimankštinantys ir mažai judantys žmonės gerokai labiau nei fiziškai aktyvūs gyventojai rizikuoja susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Todėl fizinis aktyvumas – būtina sveikos gyvensenos dalis.
Deja, tyrimai rodo, jog gerokai daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų reguliariai nesportuoja, mažėja bendras žmonių fizinis aktyvumas. Norėdami gyventi ilgai ir sveikai, privalome būti fiziškai aktyvūs.
Teigiamas poveikis
Fizinio aktyvumo svarba žmogui ir jo sveikatai yra įrodyta daugybės mokslinių tyrimų. Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojo Remigijaus Zumero, sukaupta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog fizinis pasyvumas yra ir antsvorio bei nutukimo, hiperlipidemijos, II tipo diabeto, depresijos, osteoporozės, kai kurių vėžio formų ligų rizikos veiksnys.
Reguliariai sportuojant ar mankštinantis mažėja lėtinių neinfekcinių ligų sergamumas ir mirtingumas, didėja kaulo masės tankis ir jo mineralizacija, kartu mažėja tikimybė senatvėje sirgti osteoporoze. Fizinis aktyvumas taip pat mažina neigiamas emocijas, gerina nuotaiką ir miegą, slopina depresijos apraišką ir nerimą, didina savivertę. „Be to, fizinis aktyvumas stiprina ir lavina raumenų jėgą bei ištvermę, greitumą, lankstumą, judesių koordinaciją, pusiausvyrą“, – vardija R.Zumeras.
Aktyvumas – nuo mažų dienų
Formuoti teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą būtina nuo vaikystės. R.Zumeras pabrėžia, jog pastaraisiais dešimtmečiais vaikų ir paauglių pramogų bei laisvalaikio leidimo būdas labai pasikeitė, tapo gerokai pasyvesnis. Daug laiko prie televizoriaus ar kompiuterio praleidžiantys vaikai patenka į padidėjusios rizikos grupę. Palyginti su tais, kurie aktyviai žaidžia lauke ar sportuoja sporto salėje, jiems labiau gresia antsvoris ir nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kaklo ir juosmens skausmai, laikysenos sutrikimai, dažniau pasitaiko funkciniai negalavimai. Vaikai, kurių fizinis aktyvumas mažesnis, dažniau turi psichologinių ir emocinių sutrikimų, blogiau mokosi.
Fizinis aktyvumas ankstyvoje vaikystėje teigiamai veikia kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų išsivystymą, palaiko būtiną energijos apykaitos balansą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, didina kaulų tankį. Taip pat teigiamai veikia vaiko socialinę ir emocinę raidą, suteikia papildomą impulsą protiniams gebėjimams greičiau vystytis.
„Pasaulio sveikatos organizacija vaikams ir paaugliams rekomenduoja ne mažiau nei valandą per dieną skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai“, – teigia R.Zumeras. Tačiau būtina žinoti, jog minėta rekomendacija yra minimali. Svarbiausia dirbtinai neriboti ir nevaržyti natūralaus vaikų fizinio aktyvumo, kuris su amžiumi ir taip natūraliai mažėja.
Žaidynės sporto mėgėjams
Ne tik profesionalaus, bet ir sporto visiems idėjų populiarinimas, mėgėjiškos varžybos, žaidynės yra viena veiklos krypčių, skatinančių žmones aktyviau leisti laisvalaikį, sportuoti ir būti sveikesniems.
Liepos 5-11 dienomis Šiaurės Lietuvos regione: Šiauliuose, Akmenėje, Joniškyje, Kelmėje, Radviliškyje, Pakruojyje, vyks 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės „Šiauliai 2012“.
Kas ketverius metus vykstančios TAFISA žaidynės vadinamos savotiška sporto mėgėjų olimpiada, kurioje neprofesionalūs sportininkai varžosi maždaug 40 sporto šakų, vyksta įvairių sveikatingumo, kultūros renginių, užsienio šalių delegacijų pasirodymų.
Žaidynės yra atviros ir prieinamos kiekvienam, savo gyvenimo neįsivaizduojančiam be mėgstamos sporto šakos. Jei laisvalaikiu žaidžiate tenisą, krepšinį, tinklinį, futbolą, važinėjate dviračiu, užsiimate motociklų krosu, atletika, svarsčių kilnojimu, liepos pradžioje turite nepakartojamą galimybę Šiauliuose išbandyti savo jėgas su varžovais iš viso pasaulio.
Jokie vaistai nepakeis judėjimo
5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai 2012“ organizacinio komiteto narys, sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis mano, jog šios žaidynės galėtų įkvėpti Lietuvos gyventojus daugiau judėti.
„Kasmet daugėja žmonių, turinčių antsvorio, ir netgi nutukusių. Tai rodo, kad netaisyklingai maitinamės ir judame gerokai mažiau nei turėtumėme. Būtina atsiminti: judėjimas gali pakeisti daugybę vaistų, bet jokie vaistai nepakeis judėjimo“, – pabrėžia jis.
Siekiant skatinti moksleivių fizinį aktyvumą mokyklose, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos pasirašė trišalę sutartį. „Sieksime, kad jaunimas būtų stipriau fiziškai pasirengęs ir sveikesnis“, – aiškina A.Klišonis.
Viceministro teigimu, galimybės kuo daugiau judėti sudaromos ir suaugusiesiems. Pavyzdžiui, įvairiuose šalies miestuose veikiantys visuomenės sveikatos biurai gyventojus moko šiaurietiško ėjimo. Tačiau, anot A.Klišonio, pirmiausia norą sportuoti turi turėti pats žmogus. „Nereikia siekti rekordų ar aukštų rezultatų. Tereikia prisiminti, jog nuolatinis judėjimas – vakarinis pasivaikščiojimas, pasivažinėjimas dviračiu ar plaukimas baidarėmis – ne tik gerina sveikatą, bet ir mažina emocinę įtampą. Tai pats geriausias būdas jaustis puikiai, būti sveikiems ir džiaugtis gyvenimu“, – pabrėžia A.Klišonis.
Naudinga tik maloni mankšta
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas R.Zumeras aiškina asmeninio žmogaus požiūrio į atliekamus veiksmus ar pratimus: jeigu asmuo mano, jog fiziniai pratimai yra sunkūs, nemalonūs ir vykdomi per prievartą, tokia mankšta daug naudos neduos.
„Fizinė veikla turi būti paprasta, maloni, lengvai prieinama, atitikti individualius asmens poreikius ir nesukelti papildomos įtampos ar streso“, – įsitikinęs ekspertas.
Fiziniai pratimai turėtų atitikti individualų žmogaus fizinį pajėgumą. Parenkant tinkamą fizinį krūvį reikia atsižvelgti į amžių, lytį, svorį, bendrą fizinį pasirengimą, lėtines ligas, žmogaus motyvaciją. „Per didelis fizinis krūvis, skubėjimas siekiant aukštesnių rezultatų ar per sudėtingi pratimai ir veiksmai gali sveikatą ne stiprinti, o ją paveikti neigiamai. Todėl prieš pradedant aktyviai sportuoti, visada reikėtų pasitarti su specialistais – šeimos gydytoju, reabilitologu, kineziterapeutu, sporto medicinos gydytoju, sporto ar sveikatingumo klubo instruktoriumi“, – aiškina R.Zumeras.