Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyrius kasmet mokslo metų pradžioje tikrina visų rajono mokyklų higienos būklę. Ir, deja, kasmet fiksuoja vis tuos pačius pažeidimus.
Nieko naujesnio ir šiemet: pinigų remontams neturinčios kai kurios mokyklos nepajėgia gauti leidimų dirbti – higienos pasų, jų koridoriuose paklota vis ta pati suplyšusi grindų danga, higienos reikalavimų neatitinka ir apšvietimas, ir tualetai.
Iš viso iš 23 patikrintų rajono bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvos higienos normos pažeidimų nustatyta 16-koje, t.y. 69 proc.
Nesaugios grindys ir bėgimo takai
Mokyklų tikrinimo kasmet imasi KVSC Šilutės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Nijolė Krūminienė. Keleto pastarųjų metų tikrinimų rezultatus palyginusi specialistė pastebi, kad kai kuriais aspektais šių įstaigų būklė šiek tiek yra pagerėjusi, bet visgi nustatyta ir nemažai pažeidimų.
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis, bendrojo ugdymo mokyklų veiklai yra būtinas leidimas – higienos pasas. Šis dokumentas liudija, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Iš patikrintų mūsų rajono mokyklų 10, t.y. 43 proc., ugdymo veiklą vykdo neturėdamos tokio leidimo.
Kiekvienos mokyklos darbuotojai privalo išklausyti higienos įgūdžių mokymo programą, kurios metu jie supažindinami su teisės aktų reikalavimais švietimo įstaigų patalpų, inventoriaus naudojimui ir priežiūrai, ugdymo proceso organizavimui, gauna žinių apie užkrečiamųjų ir priklausomybės ligų profilaktiką. Šilutės rajone sveikatos žinių atestavimo pažymėjimų, patvirtinančių šios privalomos programos išklausymą, dar neturi 3 mokyklų darbuotojai.
Trijų mokyklų sporto aikštynuose bėgimo takai nepadengti saugia danga, duobėti ar apžėlę žole.
Nieko nekeičia ir kasmetinės kalbos apie prastą mokyklų patalpų grindų dangą. Pagal reikalavimus, ši danga turi būti neslidi, lygi, lengvai valoma ir atspari cheminiams valikliams. Tačiau penkiose ugdymo įstaigose koridoriuose ir klasėse toji danga tiek susidėvėjusi, kad daug kur žiojėja plyšiai.
Netinkamos lempos, tualetai – be karšto vandens
„Apšvietimas yra vienas tų veiksnių, kurie daro didelę įtaką mokinių sveikatai. Dirbtinio apšvietimo šaltiniai turi skleisti stiprų ir tolygiai išsklaidytą šviesos srautą, o šiuos reikalavimus labiausiai atitinka liuminescencinės lempos. Tad jos ir turi būti naudojamos mokymo patalpų apšvietimui“, – sako O.N.Krūminienė.
Tačiau dviejose mūsų rajono mokyklose tokios lempos naudojamos ne visose patalpose.
Jau baigiasi era, kai kaimuose besimokantys vaikai bėgiodavo į lauko tualetus. Iš tokių beliko tik viena mokykla, bet ir toji gyvuoja paskutinius metus, nes visos kitos mažosios mokyklėlės jau panaikintos.
Bet ir dabar karšto vandens dar nėra 4 tikrintų mokyklų tualetų praustuvuose, dviejose iš jų ne visur yra rankų džiovintuvai ir popierinių rankšluosčių. Dviejose mokyklose ne visos tualetų kabinos su durimis.
Už nustatytus pažeidimus atsakingiems 4 mokyklų darbuotojams paskirtos administracinės nuobaudos.
„Mūsų mokiniams vis dar nėra sudaryta saugi ir sveika aplinka, vis dar nevykdomi teisės aktai, kurie reglamentuoja jų ugdymo sąlygas“, – daro išvadą O.N.Krūminienė.
Reikia ne tik darbo jėgos
Tokias išvadas gavusi Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė ruošiasi pokalbiui su mokyklų vadovais. Anot vedėjos, jų bus prašoma raštu nurodyti tuos trūkumus, kuriems pašalinti būtina didesnė finansinė parama, su kuriais susidoroti nepavyksta tik savų darbininkų ar Darbo biržoje registruotų žmonių rankomis.
„Turėdama bent apytikrius duomenis, kiek tai kainuotų, galėsiu eiti pas Savivaldybės administracijos vadovus ir nurodyti, kiek pinigų reikėtų norint pašalinti mokyklose esamus trūkumus“, – sako vedėja.
Anot B.Tekorienės, mokyklos kasmet šiek tiek tvarkosi, dažniausiai savomis jėgomis ir rėmėjų bei tėvų aukojamomis lėšomis. Talkina Darbo biržoje registruoti žmonės. Bet vien darbo jėgos, anot vedėjos, neužtenka, reikia ir didelių finansinių išteklių.