Greitaeigio katerio vairuotojas buvo kaltinamas tuo, kad nepasirinkęs saugaus greičio užplaukė ant Atmatos viduryje stovėjusios guminės valties ir sužalojo joje žvejojusią moterį.
Pirmosios instancijos teismas vyrą išteisino, bet su tuo nesutiko prokuratūra ir pateikė apeliacinį skundą. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija skundą atmetė ir išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą.
Nutartyje pažymėta, kad tokio pobūdžio byloje klausimas, kurio laivavedžio veiksmai sukėlė avariją – vienas svarbiausių. Šiuo atveju byloje esančiais duomenimis nėra patvirtinta tikroji avarijos priežastis, nes nebuvo atkurta įvykio vietos situacija pasitelkiant specialistus, neatliktas laivavedžių parodymų patikrinimas vietoje ir kiti parodymų patikslinimo veiksmai.
Teismas teigė, kad greitaeigio katerio vairuotojas nuosekliai teigė, kad guminė valtis, kurioje žvejojo nukentėjusioji, buvo sustojusi ir nuleidusi inkarą upės farvateryje. Tuo tarpu valtį valdžiusio asmens parodymai apie tai keitėsi: pradžioje jis teigė, kad valtis stovėjo labiau upės viduryje, kad niekas jų valties iki tol nekliudė, o vėliau, kad valtis buvo labiau ties upės krantu. Teismas vertino, kad valtis draudžiamoje vietoje stovėjo ilgai, o neigiamų padarinių anksčiau buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka.
Teismas konstatavo, kad valties valdytojas negalėjo sustoti ir nuleisti inkaro upės farvateryje, o turėjo palikti laivakelį laisvą. Jei valties valdytojas, nukentėjusiosios sugyventinis, nebūtų sustojęs draudžiamoje vietoje, kad ir kokiu greičiu būtų plaukęs kateris, vandens transporto priemonės nebūtų susidūrusios. Byloje taip pat nėra duomenų, kad katerio vairuotojas viršijo leistiną greitį. Juolab, kad teisės aktai nereglamentuoja leistino plaukimo greičio upių ruožuose, kuriuose nėra įrengtų signalinių ženklų, o tokių ženklų Atmatoje nėra.
Nutartis per 3 mėnesius dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Pagal klat.teismas.lt inf.