Šeštadienį Katyčių evangelikų liuteronų parapijoje buvo didelė šventė – pašventinti šios bažnyčios vargonai.
Šie vargonai į Katyčius atkeliavo iš Vokietijos. Tokia dovana savajai gimtinei prieš 3 metus pasirūpino išeivis iš Šilutės kunigas Valdas Žėlys. Pašventinimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, sulaukta aukštų dvasininkų ir garbių svečių iš Vokietijos. Iniciatyviems vietos evangelikams dėkojo seniūnijos vadovai.
Liepos 5-ąją minės jubiliejų
Didžiausias pasirengimo šiai šventei krūvis gulė ant Katyčių evangelikų liuteronų bendruomenės pirmininkės, vietos medikės Giedrės Armonienės pečių. Moteris džiaugiasi, jog vargonai bažnyčioje prabilo kaip tik artėjant gražiam dvigubam bažnyčios jubiliejui. Šiemet minimi šios mūrinės bažnyčios pastatymo 280-metis ir prieš 20 metų įvykusios jos rekonstrukcijos jubiliejus.
Šie jubiliejai bus paminėti liepos 5-ąją vyksiančios tradicinės Katyčių šventės metu, tuomet 11 valandą bažnyčioje vyks šventinės pamaldos. Kartu katytiškiai numatė prisiminti ir vieną nelinksmą sukaktį – 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, išklausyti pranešimų.
O praėjusį šeštadienį jie kaip niekad gausiai rinkosi savo šventovėje. Atvyko ir evangelikų liuteronų vyskupas M.Sabutis, kunigas administratorius Reinholdas Moras, Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis bei svečias iš Vokietijos kunigas Valdas Žėlys.
Svečiavosi būrelis kraštiečių
Sulaukta ir būrelio kraštiečių, kurie Katyčių apylinkėse gimė pokario metais, o šį kraštą paliko dar būdami vaikai. Kai kurie iš jų dar galėjo pamatyti ir išlikusius savo namus. Garbaus amžiaus žmonės, daugybę metų gyvenantys Vokietijoje, jau nebemoka lietuviškai, bet nepamiršta savo gimtinės ir jau ne kartą visokeriopai parėmė vietos evangelikų iniciatyvas.
Kraštiečiams vadovaujantis Gunter Uschtrin išreiškė ir bendraminčių džiaugsmą, kad sulaukė tos dienos, kai galėjo pamatyti tokią šventę – dovanotų vargonų pašventinimą ir joje dalyvauti.
Vargonų parvežimui ir pastatymui lėšas aukojo ne tik Katyčių gyventojai, bet daug prisidėjo Usėnų gyventojai, Klaipėdos parapija ir Katyčių parapijos kunigas administratorius R.Moras, išeiviai gyvenantys Vokietijoje.
Vargonus per 2 metus sustatė meistras ir tikras šio krašto patriotas Joerg Nass iš Vokietijos. Tai jau septinti Lietuvoje šio meistro sumontuoti vargonai.
Po pamaldų G.Armonienė dėkojo ir svečiams, ir saviškiams – seniūnijos vadovams, padėjusiems sutvarkyti bažnyčios teritoriją. Seniūnijos darbininkai neseniai čia pastatė kelis dailius suoliukus, tualetą. Seniūnė Juzefa Tamavičienė su pavaduotoju Viktoru Vaitiekovu savo ruožtu dėkojo evangelikų bendruomenei už gražias iniciatyvas.
Pamaldų metu susirinkę katytiškiai, kaimyninių bendruomenių atstovai ir šventės svečiai iš Vokietijos turėjo galimybę pasiklausyti vargonų muzikos, Klaipėdos parapijos jaunimo ansamblio „Gloria“ bei Šilutės mišraus vokalinio ansamblio „Mingė“ atliekamų kūrinių.
Sovietmečiu buvo paversta „kultūros židiniu“
Pamaldų metu buvo pristatyta Katyčių bibliotekininkės Marinos Lodusovos parengta dokumentikos paroda „Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia istorijos verpetuose“.
Pasak M.Lodusovos, vienas tragiškiausių Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios istorijos epizodų – jos nacionalizavimas sovietmečiu. Visagalė sovietų valdžia bažnyčią 1955 m. nacionalizavo ir nutarė čia įrengti kino salę: išgriovė altorių, sakyklą, sunaikino religinę atributiką. Nugriovė ir varpinę, o nuimant varpus vieną jų – Prūsijos karalienės Luisės dovanotąjį, sudaužė. Kur jis po to buvo išvežtas, niekas nežino. Užmūrijus altorių, sunaikintos ir po grindimis buvusios kriptos, vargonai.
Bet į naujai įrengtą vadinamąjį „kultūros židinį“ katytiškiai atsisakė eiti. Todėl nieko nepešęs partijos komitetas bažnyčią 1958 m. grąžino tikintiesiems. Pamažu evangelikų liuteronų bendruomenė bažnyčią atstatinėjo, o 1994 m. bažnyčią restauruojant vėl atstatyta varpinė, įkeltas varpas.