Katyčių pagrindinė mokykla kartu su Rumunijos, Turkijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos mokyklomis dalyvauja tarptautiniame Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekte „The Seasons – resources for developing key skills to our students“ („Metų laikai – mokinių gebėjimų ugdymo šaltinis“).
Gegužės pabaigoje vyko jau trečiasis partnerystėje dalyvaujančių mokyklų susitikimas Dortyol mieste, Pietų Turkijoje.
Turkų kalba „Dortyol“ reiškia kryžkelę, keturių kelių sankirtą. Ir tikrai ten susikerta keliai iš Anatolijos į Hatajų bei Siriją. Pats miestas įsikūręs ant Viduržiemio jūros kranto, netoli stūkso Nur kalnai, o iš kitos pusės prasideda didžiausia Turkijoje Cukurova lyguma. Susitikimo metu galėjome pasigrožėti kraštovaizdžiu, susipažinti su gamtiniais ypatumais, krašto ekologija.
Katyčių mokyklai atstovavo 4 mokytojų ir 4 mokinių komanda. Ruošiantis susitikimui kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla turėjo atlikti namų darbus: įdomiai bei išradingai pristatyti, koks pavasaris būna jų šalyje. Mokiniai O.Nazarovas, B.Nevardauskaitė, D.Pielikis, R.Snitkus sukūrė trumpą filmuką bei kartu su mokytojomis V.Gečaite, V.Nevardauskiene, V.Šarkauskiene pritaikė ir padainavo keletą linksmų dainelių apie lietuvišką pavasarį. Pasirodymas labai patiko visų šalių komandoms.
Susitikimas truko penkias dienas. Jau pirmąją dieną visų dalyvių laukė šiltas vietinių mokinių ir mokytojų sutikimas Gumus mokykloje. Kiekvienas galėjo rasti savo vardą bei pasveikinimą gimtąja kalba. Vėliau susirinkusiuosius pasveikino mokyklos direktorius, prisistatė atvykę mokytojai bei mokiniai. Buvo įdomu pasivaikščioti po mokyklą, susipažinti su klasėmis, pasisemti naujų idėjų.
Trumpai Turkijos švietimo sistemą galima apibendrinti formule 4+4+4 (pradinis ugdymas + pagrindinis ugdymas + vidurinis ugdymas). Funkcionuoja tiek valstybinės, tiek privačios mokyklos. Svarbu, kad švietimo sistemos gerinimas yra vienas iš šios šalies prioritetų. Visokeriopai skatinamas mokyklos bei tėvų bendradarbiavimas.
Mūsų lankyta mokykla buvo privati. Mokslas yra mokamas, tačiau vykdomos ir socialinės programos, tai yra teikiama parama gabiems mokiniams bei našlaičiams, neturintiems galimybių susimokėti už mokslą.
Lankyti mokyklą vaikai pradeda 5 metų (darželio grupė). Vyriausi yra aštuntokai. Iš viso mokykloje yra 400 mokinių. Mokykla yra miesto pakraštyje, mokiniai į pamokas ir po pamokų pavežami mokykliniais autobusais.
Mokykloje mokiniai dėvi uniformą. Visos klasės jaukios, puikiai įrengtos. Jose pasigedome vieno mums įprasto dalyko: lentos, kurioje rašoma kreida. Net patys mažiausi mokinukai naudojasi interaktyviąja lenta. Teko dalyvauti ir antrokų pamokoje. Džiugino mokinių laisvumas, aktyvus dalyvavimas veikloje.
Kitą dieną aplankėme dar vieną mokyklą Osmanijos mieste. Pastaroji buvo daug didesnė – joje mokosi 1200 mokinių. Mokykla taip pat privati, išsiskirianti tuo, kad turi didelį vaismedžių sodą, kurio produkciją perdirba, naudoja bei parduoda. Gautos lėšos panaudojamos mokyklos reikmėms.
Kiekvieną susitikimo dieną buvo organizuojama įvairi veikla. Vieną dieną susipažinome su ebru menu – tradicine islamo – turkų meno rūšimi, kai piešinys gaunamas dažus taškant ar specialia lazdele pernešant ant vandens, o nuo jo piešinys perkeliamas ant popieriaus. Kiekvienas mokinys ir mokytojas galėjo susikurti savo originalų piešinį.
Maloniai nuteikė ir piešimas ant drobės – visą jos plotą užpildė dalyvaujančių šalių pavasariniai peizažai.
Dortyol mieste aplankėme senosios pilies griuvėsius bei alyvmedį, kurio sėklą, anot legendos, Adomas gavo iš Dievo. Taip pat susitikome ir pabendravome su miesto meru.
Viešnagės Turkijoje metu lankėmės Iskanderuno, Antakijos ir Osmanijos miestuose. Iskanderunas – miestas nusidriekęs pietinėje Viduržiemio jūroje pakrantėje, todėl laivu paplaukiojome jūra.
Antakija – Hatajaus provincijos centras, įsikūręs prie Asio upės. Pastaroji teka per miesto centrą stipriai nusekusi bei užteršta.
Antakijoje apžiūrėjome Romos laikų tilto liekanas, apsilankėme archeologijos muziejuje, kur eksponuojamos ir vis dar restauruojamos mozaikos bei freskos, menančios II-III mūsų eros amžius. Taip pat pabuvojome mečetėje, kurioje palaidotas vienas iš pirmųjų Kristaus pasekėjų, kuris atvykęs skleisti krikščionybės, buvo nukirsdintas, bet iš pagarbos jo atsidavimui savo tikėjimui, garbingai palaidotas. Sužavėjo Osmanijos kraštotyros muziejus, kuriame išradingai pristatyta krašto kultūra, žmonių gyvenimo būdas, sezoniniai darbai.
Susitikimo pabaigoje aptarėme visą veiklą bei kitą susitikimą, kuris vyks rugsėjo 22-26 d. jau Katyčių pagrindinėje mokykloje.