Europos kultūros paveldo dienos „Vietos dvasia. Mus supantis, kuriantis, vienijantis paveldas“ renginiai neaplenkė Katyčių.
Katytiškiai tądien greta jau žymaus savo Gerumo kalno iš akmenų atidengė stogastulpį, kuris įvažiuojantiems į miestelį nuo šiol primins kol kas dar gyvus, bet jau nykstančius seniūnijos kaimus ir miestelio istoriją.
Stogastulpyje įrašyti Versmininkų, Uikšių, Ulozų, Mediškiemių, Stubrių, Antšyšių ir kitų kaimų pavadinimai bei iš tolo matomas karalienės Luizos atminimą įamžinantis varpas čia atvykusiems leis dar labiau pajusti vietos dvasią ir prisiliesti prie jau seniai praeitin nuėjusių įvykių.
Stogastulpis įgyvendino kelias idėjas
Mintį miestelyje turėti praeitį menantį akcentą katytiškiai audė jau seniai. Seniūnė Juzefa Tamavičienė pasakoja, jog jau 7 metus seniūnija laikė šakotą ąžuolą, galintį tapti tuo akcentu. Tik vis trūko idėjos, kam skirtas ir koks tas akcentas galėtų būti, nebuvo ir meistro, galinčio jį išskaptuoti.
Bet kartą seniūnijos vadovai nutarė, kad ir vietos vyrai yra pakankamai gabūs, tad nėra ko ieškoti užjūrių menininkų. „Jūs viską padarysite gerai“, – kartą tarė seniūnė katytiškiams Arūnui Olberkiui ir Rimui Juodžiui. Taip ir buvo. Už kūrybinės idėjos įgyvendinimą šiems vyrams įteiktos seniūnės padėkos.
Nutarta stogastulpyje įamžinti karalienės Luizos atminimą, kuri su šeima pro Katyčius ėjusiu prekybiniu keliu ne kartą keliavo iš Karaliaučiaus į Klaipėdą. Užsukusi į miestelio bažnyčią ji kartą pabendravo su vietos žmonėmis. Šie po to vis prisimindavo neapsakomą karalienės grožį ir jos paprastumą.
To pokalbio metu karalienė buvusi nustebinta vietinių pamaldumo, tad pažadėjusi jų bažnyčiai padovanoti dar vieną varpą. Iš žalvario ir sidabro išlietas varpas išties 1808 metais buvo atvežtas į Katyčius, tik pati karalienė Luiza dovanojimo ceremonijoje nedalyvavo. Senieji katytiškiai pasakoję, jog varpas skambėjęs ypač švelniai, o jo garsas sklisdavęs net iki Žemaičių Naumiesčio.
Tą varpą, kuriuo kadaise taip didžiavosi parapija, simbolizuojantis antrininkas pakibo ir stogaspulpio aukštybėje.
Sumąsčius vieną idėją, netrukus gimė dar viena – ant stogastulpio pažymėti visus šiuo metu dar esančius seniūnijos kaimus. Taip ant ąžuolo kamieno atsirado 16 kaimų pavadinimai, mat 17-asis kaimas – Laugaliai – neseniai atiteko Žemaičių Naumiesčiui. Pažymėta ir kiek gyventojų tuose kaimuose buvo prieš 20 metų, ir kiek yra dabar. Šie, anot seniūnės, liūdni skaičiai gerai simbolizuoja šiandieninį „sodybų tuštėjimo metą“.
Stogastulpio viršuje, jau užvertus galvą, pamatai dar vieną krašto simbolį – vėtrungę su juodu katinu, kokiomis ateityje ketinama papuošti visus Katyčių namus.
Svečiai linkėjo išlaikyti vietos dvasią
Stogastulpį palaiminęs evangelikų liuteronų vyskupas Reinholdas Moras pastebėjo, jog labai simboliška, kad šio medžio šakos nukapotos. Tai ateinančioms kartoms primins siaubtą, draskytą ir kapotą šios mažos vietovės žmonių gyvenimą. Visgi šiame krašte, pasak vyskupo, gimė ir dirbo daug šviesių asmenybių, tarp jų – ir Vilius Gaigalaitis. „Čia kilminga ir graži istorija ir jos neišplėšim, ir naujos neįrašysim. Todėl labai džiugu, kad čia seniai gyvenantys, ir naujai atsikėlę žmonės ir dabar puošia savo gimtąjį kraštą“, – sakė vyskupas.
R.Moras palinkėjo katytiškiams, kad visos jų šakos nebūtų nukapotos, o valdžios žmonėms – galvoti apie tai, kad visa Lietuva nepavirstų medžiu nukapotomis šakomis. Nors šiandien tai atrodo nebeįmanoma.
„Istorija gera tada, kai iš jos mokomasi“, – sakė Katyčių istorijos vingius, skaičiuojamus nuo 15-ojo amžiaus, trumpai priminęs mokytojas Algimantas Valaitis. „Mieli mokiniai, nebėkite iš čia – juk mes gražūs“, – Katyčių vardu į jaunimą kreipėsi mokytojas.
Tądien skambėjo vietinių kūrėjų eilės, jų žodžiais sukurtas dainas atliko mokytojų kvartetas. Būdingu šio krašto patiekalu – pipirninkais – visus vaišino mokytoja Vilma Nevardauskienė. Gausus būrys svečių linkėjo, kad savitą vietos dvasią turintis miestelis dar ilgai ją išlaikytų, o jo žmonės istoriją sujungtų su ateities darbais ir aplinkinius stebintų vis naujomis idėjomis.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.