Praėjusį savaitgalį Katyčių seniūnijoje gyvenantys žmonės meldėsi už bendruomenės gerovę, pagerbė savo istorinę asmenybę – Joną Aušrą, bei prisiminė visus per metus nuveiktus darbus. Aktyviausiems ir labiausiai kraštui nusipelniusiems vietiniams įteiktos seniūnijos dovanos, o kadangi tradicinė seniūnijos šventė „Sugrįžimai“ vyko Mindaugo karūnavimo dieną, tad visi jos dalyviai dar draugiškai sugiedojo ir Lietuvos tautinę giesmę.
Garbės pilietis – J. Aušra
Liepos 5-osios vakare Katyčių bažnyčioje po maldos už bendruomenę ir kraštiečius buvo pagerbtas istorinis parapijietis J. Aušra, kuriam nuspręsta šiemet suteikti Katyčių Garbės piliečio vardą.
Jis gimė 1890 metais Katyčių parapijai priklausančiame Minjotų kaime. 1911 m. J. Aušra Katyčiuose subūrė vietos jaunimą ir įsteigė lietuvių jaunimo draugiją „Vainikas“. Drauge su kitais šios draugijos nariais jis dainavo Vydūno vadovaujamame Tilžės lietuvių giedotojų draugijos chore. Vėliau jis tapo vienu iš jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ steigėjų, dirbo spaustuvininko darbą Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose.
1921 m. J. Aušra tapo Prūsų lietuvių tautos tarybos nariu, buvo 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis. 1923 m. sausio 19 d., kaip Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto Šilutės apylinkės skyriaus atstovas, pasirašė Šilutės deklaraciją.
Perėmus Klaipėdos uosto muitinę, J. Aušra buvo vienas pirmųjų jos darbuotojų. Būdamas aktyvus lietuvininkas, sunkiai pritapo ir prie Klaipėdos kraštą užėmusios nacistinės Vokietijos, ir prie sovietų okupacijos. Nuo 1954 m. iki mirties 1960 metais dirbo buhalteriu Klaipėdos žemės ūkio technikumo mokomajame ūkyje. Palaidotas Joniškės kapinėse Klaipėdoje.
Už lietuvybės puoselėjimą ir nuopelnus Mažosios Lietuvos kultūrai, Katyčių bendruomenė ir nutarė suteikti Garbės piliečio vardą J. Aušrai. Į šias iškilmes suvažiavo jo giminės – Viktoras, Algirdas bei Valdas Aušros. Jie dėkojo bendruomenei už jų senelio darbų įprasminimą. Pagerbti šio žmogaus atvažiavo ir Klaipėdos muitinės atstovė A. Venckienė. Ji giminėms įteikė simbolinį muitinės ženklą, kaip pagarbą J. Aušrai prisidėjus prie Lietuvos muitinės įkūrimo. Muitinei šiemet sukako 100 metų.
Į Garbės piliečio vardo suteikimo ceremoniją atvyko iš šių vietų kilęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda bei Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Visus sužavėjo Savivaldybės administracijos dovana – koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ ansamblio „Ainiai“ koncertas.
Dovana seniūnijos žmonėms – nauja scena
Mindaugo karūnavimo ir Katyčių miestelio šventė „Sugrįžimai“ liepos 6 dieną prasidėjo jaunimo sportinėmis varžybomis ir Šilutės kamerinio dramos teatro spektakliu vaikams „Kaminkrėtys ir piemenaitė“. Šiam spektakliui neprireikė nei specialios scenos, nei žiūrovams skirtų sėdimų vietų, vaidinimas atliktas tiesiog Mokyklos gatvėje. Šilutės aktoriai vaidino vaikščiodami ant kojūkų, jie, būdami pusantro karto didesni už žiūrovus, darė didingą įspūdį. Spektaklį žiūrėję vaikai ir jų tėveliai buvo pavaišinti saldainiais.
Vėliau muzikos skambesys sukvietė visus į miestelio parką. Čia linksmas melodijas ir dainas traukė Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“ bei Bikavėnų „Lolytėlė“.
Šventės vedėja Nijolė Stanelienė nepailsdama minėjo visus pedagogus ir moksleivius, kurie pradėjo šventinį koncertą, dalyvavo sporto varžybose ar tiesiog prisidėjo prie šventės organizavimo.
Oficialus atidarymas prasidėjo iškilminga eisena, kurioje susirikiavo tautiškai pasidabinusi Katyčių jaunuomenė, seniūnijos ir Savivaldybės valdžios atstovai.
Pasak N. Stanelienės, jau keli metai miestelio šventės pradedamos pristatant svarbius metinius darbus. Prieš trejus metus šalia įvažiavimų į miestelį buvo pastatyti Katyčių ženklai, prieš du metus įrengta laisvalaikio aikštelė šalia tvenkinio, jis išvalytas. O pernai miestelio aikštėje atidengtas paminklas – vežimas su akmenimis.
Šiemet seniūno Jono Lukošaičio iniciatyva, iš naujo perstatyta koncertų scena – ji padidinta ir paaukštinta. Naujosios scenos architektu pavadintas pats seniūnas J. Lukošaitis.
Scenos statytojus katytiškius Žydrūną Matutį, Saulių Overlingą, Arūną Olberkį, Ramutę Mickienę bei Adomą Chadakauską J. Lukošaitis susikvietė prie naujojo kūrinio, visiems spaudė rankas ir įteikė dovanėles. Kalbėdamas apie scenos statytojus seniūnas sakė, kad šių žmonių rankos ir protas Katyčiuose daro stebuklus.
Pagerbti šauniausi katytiškiai
Seniūnas pasigyrė, kad seniūnijoje gyvena jauna šeima, kurioje šiemet gimė dešimtas kūdikis. Šeimos tėveliams Linai ir Žydrūnui Jašinskams jis įteikė dovanėles ir šilkmedžio medį. Pasak seniūno, šio medelio vaisius mėgsta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Stubrių daugiabučio gyventojų atstovams buvo padovanotas gudobelės medis, o senos sodybos atnaujintojams Linai Janeckytei ir Mindaugui Žandarui bei sodybos savininkui Vytautui Siliui įteiktos dovanėlės ir magnolijos medelis.
Katyčių miestelio šventės ir renginiai, pasak J. Lukošaičio, visuomet yra turiningi. Todėl jis pakvietė Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centro direktorę Marytę Matevičienę su kolegėmis ir jas taip pat apdovanojo.
Seimo narys A. S. Nausėda, pasveikinęs katytiškius, savo dovaną už krašto tradicijų puoselėjimą bei katytiškių idėjų įgyvendinimą skyrė N. Stanelienei.
Katyčių bendruomenės pirmininkas Giedrius Overlingas stebėjosi, kad tarp susirinkusių į šventę mato vis daugiau nematytų žmonių. Jo nuomone, tai puiki tendencija. Jis šiemet pagamino katės formos gėlyno stovą ir bendruomenės vardu jį padovanojo prasmingai dirbusiai bendruomenės tarybos narei Juditai Bendžienei.
Savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis bei administracijos direktorius V. Pozingis atvežė net tris medelius, kurie buvo skirti seniūnijai, Stubrių ir Katyčių bendruomenėms. Pasak S. Šepučio, Savivaldybės vadovai gauna nemažai priekaištų už rekostrukcijų vietose iškirstus medžius. Tačiau jis siūlė paskaičiuoti ir tuos medžius, kurie Savivaldybės iniciatyva yra pasodinami.
Vėliau katytiškiai linksminosi klausydami iš Šilalės rajono atvykusios kapelos „Bijotaičiai“, kartu su jais sugiedojo Tautinę giesmę, o iki vidurnakčio fejerverkų koncertavo „Vyšnios“ ir „Lietuvaičiai“.