Gal prieš dešimtmetį savo seniūnijos šventei katytiškiai pasirinko Valstybės gimtadienį ir davė jai į giliausios istorijos vingius nukeliantį pavadinimą – „Ir piliakalniai kalba…“ Matyt, todėl jų šventė kasmet turi išskirtinai tautišką atspalvį.
Ir šiemet Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Katyčiuose skambėjo lietuvių liaudies dainos, melodijas trenkė ir porose sukosi tautiškai pasirėdę kraštiečiai, o šventės svečiams buvo patikėta nupinti kasas iš Lietuvos trispalvės spalvų juostų.
Buvo ir tradicinių seniūnijos šventėms būdingų akcentų: pagerbti geriausi ūkininkai, gražiausiai sodybas besitvarkantys sodiečiai, darniausios šeimos, toliau krauti akmenėliai ir į katytiškių Gerumo kalną. O išskirtinis šių metų šventės akcentas – vietos evangelikų liuteronų bažnyčios 280-ties, jos rekonstrukcijos 20-mečio bei Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-mečio sukakčių minėjimas.
Bažnyčioje pagerbtos darnios šeimos
Šeštadienį stabtelėjo daugelio Katyčių seniūnijos ūkininkų darbai, mat jau iš ryto daugelis šeimų rinkosi miestelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Vos prieš kelias savaites čia vyko neseniai pastatytų vargonų pašventinimo iškilmės ir tai buvo pirmas 
žingsnis minint solidų šios šventovės jubiliejų. Šeštadienį vykusiose mūrinės bažnyčios 280-ties metų pastatymo bei 20-ties metų jos rekonstrukcijos jubiliejų iškilmėse katytiškiai kartu prisiminė ir liūdnesnę sukaktį – Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metį.
Katyčių gyventojai saugo Pirmajame pasauliniame kare dalyvavusių saviškių atminimą, kelios dešimtys jo dalyvių pavardžių yra įamžinta ir bažnyčioje – jos įrašytos čia, šalia altoriaus kabančiose dviejose atminimo lentose. Todėl neseniai vykusiose vargonų šventinimo iškilmėse dalyvavęs būrelis vietos išeivių, jau seniai gyvenančių Vokietijoje, čia rado ir daug savo senelių pavardžių.
Iškilmių metu bažnyčia buvo pilnutėlė ne tik vietinių gyventojų, bet ir svečių. Klaipėdos universiteto docentė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Arūnė Arbušauskaitė papasakojo apie šio karo pasekmes, jį patyrusių žmonių išgyvenimus, jų tremtį ir netektis. Klaipėdos universiteto Baltistikos centro mokslinis bendradarbis, habilituotas teologijos daktaras, kunigas Darius Petkūnas nukėlė į sovietmetį, kuomet bažnyčia buvo uždaryta, priminė, kiek vietiniams teko kovoti dėl jos išlikimo, įrodinėti, kad gausus būrys vietos evangelikų liuteronų nori turėti savo maldos namus.
Šventinę dieną bažnyčioje vyko ir darnių daugiavaikių šeimų pagerbimas, o šios iniciatyvos ėmėsi Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis su kolega Remigijumi Žemaitaičiu. Padėkos raštai ir dovanos įteiktos Versmininkuose gyvenantiems medikei ir ūkininkui Giedrei ir Alfredui Armonams, katytiškiams ūkininkams Nijolei ir Arūnui Vaičiuliams bei Viktorijai ir Algiui Peteraičiams, taip pat katytiškiams Snieguolei ir Stanislovui Tubučiams bei Stubriuose gyvenantiems Virginijai ir Antanui Mejeriams.
Šioms šeimoms sveikinimo žodžius tarė ir seniūnaičiai Marina Lodusova bei Alytė Stirbienė, o Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė linkėjo rodyti savo atžaloms tokį pavyzdį, kad ir šios savo gyvenimus kurtų Lietuvoje.
Papildytas Gerumo kalnas 
Meilę savajam kraštui vakarinėje šventės dalyje akcentavo ją pradėjusio Degučių folkloro ansamblio „Pilutė“ dainorėliai su vadove Adma Baltutiene priešakyje, pasiūlę susimąstyti, ką vadinam gimtine? Kad ši katytiškių šventė kasmet primena didingą valstybės praeitį, akcentavo ir vedėja, organizatorių – Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro atstovė Indrė Norkaitytė.
Seniūnė J.Tamavičienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad nors katytiškiai savo šventę jau nebe pirmi metai švenčia miestelio centre, jie yra dvasiškai susieti su netoliese stūksančiu Akmeniškių piliakalniu. Būtent ant jo vyko pirmosios tokios šventės, kaip tik nuo jo, anot seniūnės, prasidėjo Katyčių istorija ir gyvenimas.
Naujasis rajono meras Vytautas Laurinaitis irgi pirmiausia visus sveikino su Valstybės gimtadieniu ir pasiūlė pasvarstyti, kaip mūsų valstybė ir tauta vadintųsi, jei neturėtume liepos 6-osios. Jis Katyčių Gerumo kalnui atvežė solidų akmenį, o Seimo narys R.Žemaitaitis rankose mėtė kur kas mažesnį. Jis pasvarstė, kad vietos ūkininkai iš savo laukų jau visus akmenėlius bus nurinkę, nes įpratęs dovanų vežti vietos akmenis, seimūnas šiemet turėjo gerokai pavažinėti, kol rado akmenį.
Rajono Tarybos narys Saulius Vytuvis prisiminė, kad tuomet, kai jis dar mokėsi Švėkšnoje, pagrindiniai tenykštės krepšinio komandos varžovai buvo katytiškiai. Kad tradicija sportuoti Katyčiuose gyvuotų ir toliau, jis dovanojo krepšinio kamuolį.
Darbščiausiems – originalūs prizai
Seniūnė J.Tamavičienė su pavaduotoju Viktoru Vaitiekovu vieną po kito kvietė tuos, kurių sodybų aplinka išpuoselėta taip, kad prie jos, anot seniūnijos vadovės, ir norėdamas neprikibsi. Šiemet pastebėti tie, kas iki šiol dar nebuvo pelnę pagyrimų ir apdovanojimų. Gražiausia pripažinta Katyčiuose gyvenančių Vidos ir Antano Šepučių sodyba, pavyzdingiausia – taip pat katytiškių Juditos ir Kęsto Bendžių, o tvarkingiausia – Šlauniuose gyvenančio Helmuto Krūmat sodyba, kurioje, anot seniūnės, išpuoselėtas kiekvienas kampelis. Prie pastarosios sodybos šeimininkų pagerbimo prisidėjo ir R.Žemaitaitis.
„Ūkiško ūkio“ apdovanojimą šiemet pelnė Daivos ir Andriaus Nazarovų 
iš Stubrių ūkis, o kiti stubriškiai – Gitana ir Darius Barakauskai – pagerbti kaip vienkiemyje puikiai besikuriantys ūkininkai.
Visiems jiems įteiktos gėlių puokštės, dovanoti originalūs seniūnijos darbininkų Arūno Olberkio ir Rimanto Juodžio darbai – vežimaičiai aplinkai papuošti ir vėjarodės – uodegas išrietę katinai.
Ypatingos seniūnijos vadovų padėkos nusipelnė Giedrius Overlingas, ėmęsis iniciatyvos įrengti Katyčiuose tinklinio aikštelę. Bet šis jaunas vyras nebuvo linkęs prisiimti sau visos garbės, jis savo ruožtu dėkojo visiems, kas prie šio darbo prisidėjo technika, lėšomis ar savo darbu. Anot G.Overlingo, mes visi kartu galime daug, tereikia imtis iniciatyvos ir veikti.
Seniūnės prizu – Raudonuoju obuoliu – už drąsą ir saviraišką apdovanota ir jaunoji dainininkė Daugvilė Vaičiulytė.
Kol scenoje grojo Bikavėnų „Lolytėlė“ ir „Kitava“, visus netinginčius į šokio ratą įsuko „Pilutės“ šokėjai, vėliau ramiai sėdėti neleido ansamblis „Sare Roma“.
Daugiau nuotraukų Facebook albume!
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Tradicijos.”