„Jeigu nori būti sveikas, energingas ir geros nuotaikos, valgyk gruziniškus patiekalus, nes jie gaminami be jokių sveikatai kenksmingų priedų. Mūsų patiekaluose naudojama tešla, sūris, grybai, mėsa yra ekologiški, kuo natūralesni“, – sako Džimailas (Jimali) – jau 10 metų Šilutėje gyvenantis gruzinas.
Visada mėgęs gaminti 35-erių metų vyras Šilutėje nusprendė įkurti savo verslą – Taikos gatvėje, naująjame prekybos ir paslaugų centre, atidarė „Kartveliškų patiekalų” užkandinę.
Šilutiškiai jau ragauja šašlykus, charčio sriubą, chačiapurius su mėsa, sūriu ar grybais. Rasida džiaugiasi, kad kol kas girdi tik teigiamus klientų atsiliepimus ir žada, kad meniu bus nuolat keičiamas, o kavinukės darbo laikas derinams prie šilutiškių poreikių.
Pomėgis tapo verslu
Ne vienerius metus Šilutėje gyvenantis Džimailas turi aukštąjį ekonomikos išsilavinimą, tačiau šioje srityje nedirba. Jo žmona Rasida juokauja, kad vyras visada mėgo skaniai pavalgyti, gaminti valgį ir galų gale pats iš to duoną pradėjo valgyti.
Pora pastebėjo, kad kituose miestuose yra gruziniškų kavinių, o Šilutėje tokios dar nebuvo, tagi jie sugalvojo šilutiškiams pasiūlyti dar neragautų skonių. Verslo idėjai įgyvendinti puikiai tiko patalpos naująjame verslo ir paslaugų centre, kurios yra moderniai suremontuotas ir pačiame miesto centre. Nemažai verslininkai investavo ir į virtuvės įrangą bei specialią krosnį, kurioje kepami šašlykai.
Darbuotis virtuvėje Džimailui padeda iš Gruzijos atvykęs profesionalus virėjas Davidas. Gamindamas gruziniškus patiekalus šis virtuvės šefas nori išlaikyti aukštą kokybę, todėl kruopščiai atsirenka maisto produktus.
„Jeigu bus toks poreikis, kaip dabar, tai Davidas čia darbuosis nuolat“, – sako Rasida. Kartvelija yra sulietuvintas Gruzijos pavadinimas, todėl ir kavinė vadinasi „Kartveliški patiekalai“.
Siūlo tradicinius patiekalus
Visi kavinėje gaminami patiekalai skirti išsinešti, tačiau juos galima suvalgyti ir viduje. Nors patalpa ir nedidelė, tačiau jauki. Interjerą puošia gruziniški paveikslai, autentiški vynui laikyti skirti ąsotėliai.
Bekalbant su Rasida ir Džimailu, kavinės durys vis atsiverdavo ir užsiverdavo, o šilutiškiai pateikdavo savo užsakymus. „Sriuba patiko, dabar būsiu nuolatinis jūsų klientas“, – padėkoje charčio sriubę valgęs vyrukas.
Kavinės šeimininkas malonu girdėti gerus atsiliepimus, tad jie ir jų komanda stengiasi klientų nenuvilti. Šiuo metu meniu siūlomi tradiciniai gruziniški patiekalai: kiaulienos arba vištienos šašlykai, šonkauliai, siurba ōCharčioö, baklažanas su graikiškais riešutais, pyragėlis su bulvių įdaru, bei įvairiausių skonių chačiapurių. Chačapuriai – bene garsiausias gruziniškas patiekalas. Gruzijoje šių duonos gaminių būna įvairių: su sūriu viduje ir ant viršaus, su mėsa, pupelėmis ar kitomis daržovėmis, su ant viršaus užkeptu kiaušiniu. Atskiri Gruzijos regionai turi savo chačapurius.
Visus produktus kavinės šeimininkai perka Lietuvoje, tačiau sūriai, tešla yra gaminami pagal gruziniškus receptus. Patiekalai yra pagaminti natūraliai, be jokių sveikatai kenksmingų priedų. Šviežia mėsa yra kruopščiai atrenkama, o prieš kepimą pagardinama pipirais ir svogūnu. Mėsą gruzinai dažniausiai kepa ant ugnies. Autentiškai Džimailas marinuoja ir šašlykus, tačiau kokiu būdu, neišduoda – tai jo slaptasis ingridientas.
Parsiveža prieskonines žoleles
Vienintelis dalykas, ką Džimailas parsiveža iš Gruzijos, yra prieskoniai, kuriuos deda į visus patiekalus. Gruzinai patiekalams ruošti dažniausiai vartoja: įvairių prieskonių ir žolelių mišinį – chmeli suneli, sausą susmulkintą adžika – svanuri maril, prieskonių mišinį, kurio pagrindas ožragė – ucho suneli, vaistinį kietį – tarchun, pipirus, barbarisą, čiobrelį, kalendrą, baziliką ir daugelį kitų prieskoninių žolelių, būdingų tam kraštui.
Iš gimtinės jis parsiveža ir graikiškų riešutų, kuriuos taipogi naudoja savo patiekaluose. O daugeliui pažįstamą aštrų padažą adžiką gaminasi pats, maišydmas geltonąsias lietuviškas slyvas, pomidorus, žolelių mišinius ir kitus ingridientus.
Daugelis galvoja, kad gruziniški patiekalai turi būti aštrūs, tačiau, anot Rasidos, tai tėra tik mitas. Anot moters, ne visi gruzinai valgo „degantį“ maistą, tai priklauso ir nuo regiono, ir nuo pačio žmogaus skonio. Visgi Gruzijoje tikrai galima atrasti aštrių patiekalų, daugiausia vakarinėje jos dalyje. Manoma, kad tai palikimas iš tų laikų kai dar egzistavo Kolchidos maliarinės pelkės, o pipirai sumažindavo galimybę susirgti maliarija. Kitur maistas visiškai nėra aštrus. Kaimyninėje Turkijoje prie mėsos priklauso keletas labai aštrių pipirų; juos reikia suvalgyti nenorint prarasti šeimininkų pagarbos. Gruzijoje to nėra.
Vyras gamina ir namuose
Rasida sako, kad skaniu maistu ją vyras namuose lepina nuolat. Šeima taip pamėgo gruzinišką virtuvę, kad kitokius patiekalus retai gamina. Prie viryklės namuose dažniausiai sukiojasi Džimailas. „Kam man gaminti, jeigu vyras skaniau padaro valgyti“, – šypsosi moteris.
Rasida pastebėjo, kad Džimailo gimtinėje dažniausiai gamina moterys, o vyrai sėdi prie stalų. Kadangi gruzinai yra svetingi žmonės, svečias jų namuose – dažnas atvejis. Gruzinai kiekvieną pas juos apsilankiusį svečią pasitinka su didžiuliu džiaugsmu, todėl namuose visuomet turima užkandžių. Gruziniškai svetingai Džimailas ir Rasida stengiasi pasitikti ir savo kavinės svečius Šilutėje.