Keli šimtai ir keliolika tūkstančių – tų pačių specialistų atlyginimai skirtingose šalyse

Darbdaviai, susiduriantys su talentų trūkumu ar norintys išsiplėsti, vis dažniau nukreipia savo žvilgsnius į nuotoliu dirbančius užsienio specialistus.

Tačiau vienas pagrindinių iššūkių renkantis nuotolinį darbuotoją yra išlaidos: kiekvienoje šalyje galioja skirtinga mokesčių sistema, o įdarbinimo išlaidos gali smarkiai skirtis.

Įmonė taip pat turi pasiūlyti tokį atlyginimą, kuris būtų patrauklus naujam darbuotojui. Pavyzdžiui, vidutinis patyrusio programuotojo atlyginimas Filipinuose yra 1 900 eurų per mėnesį, o Indijoje apie 4 700 eurų. Šios sumos paaiškėjo per anoniminę darbuotojų apklausą, kurią atliko nuotolinio įdarbinimo platformos startuolis „Deel“.

Tas pats darbuotojas gali kainuoti mažiau

Liina Laas, „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione, teigia, kad įmonės, samdančios specialistus iš kitų šalių, turi nepamiršti, kad atlyginimų lygis įvairiose valstybėse skiriasi. Todėl suma, kuri gali pritraukti darbuotoją, pavyzdžiui, iš Filipinų, nebūtinai bus patraukli kanadiečiui.
„Deel“ sukurtas atlyginimų palyginimo įrankis rodo, kad vidutiniškai patyrusio front-end programuotojo atlyginimas Kanadoje yra apie 11 200 eurų per mėnesį, o Argentinoje – apie 3 300 eurų. Turinio rašytojas Ispanijoje uždirba apie 1 600 eurų per mėnesį, Jungtinėje Karalystėje – apie 3 100 eurų, o Meksikoje – apie 770 eurų.

Tiesa, atlyginimai dar nėra viskas. Pavyzdžiui, JAV, Kanadoje ar Vokietijoje, darbuotojai dažnai yra įpratę gauti daug brangių papildomų motyvacinių priedų, o jie įvairiose šalyse smarkiai skiriasi. Europos darbuotojai daugiau dėmesio kreipia į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, tad nuotolinio darbo modelis tampa svarbia motyvacijos priemone. Kituose regionuose žmonės teikia ne mažesnę pirmenybę kitiems dalykams, pavyzdžiui, JAV – sveikatos draudimui.

Skirtinga mokesčių sistema

Darbdaviams reikia perprasti ir skirtingas mokesčių sistemas. „Deel“ sukurtas įrankis rodo, kad darbdavys darbuotojui iš Lietuvos sumokėtų 1 000 eurų, jam tai papildomai kainuotų 38 eurus. Tokį pat darbuotoją samdyti už tuos pačius 1 000 eurų iš Latvijos atsieitų 236 eurus, ši suma išauga iki 338 eurų, jei samdysite darbuotoją iš Estijos.

Darbuotojai Lietuvoje teoriškai tokie nebrangūs, nes daugelį mokesčių sumoka darbuotojas. Tai reiškia, kad, nors įmonė per mėnesį sumoka po 1 000 eurų, iš tiesų darbuotojas į rankas gauna apie 700. Estijoje ar Latvijoje, didesnė mokesčių našta tenka darbdaviui.

„Kai kuriais atvejais mokesčiai gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, jie gali būti progresiniai ar tiesiog būti skirtingi priklausomai nuo darbuotojo specialybės, – atkreipia dėmesį L. Laas. – Pavyzdžiui, Estijoje, kai metinis atlyginimas yra mažesnis nei 14 400 eurų, taikoma 500 eurų vertės mėnesinė mokesčių lengvata, o nuo 14 400 iki 25 200 eurų metinio atlyginimo lengvata mažėja. Jei metinis atlyginimas viršija 25 200 eurų, lengvata nebegalima.“

Nuotolinis darbas yra viena geriausių priemonių, padedančių spręsti darbuotojų trūkumo problemą, o šiuolaikiniams darbuotojams darbas nuotoliu – reikšminga motyvacijos priemonė.