Kelianti nerimą žinia: Aujeskio liga puola miško gyvūnus

sernas px600Rajono veterinarijos gydytojai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai gavo nerimą keliančių žinių: tyrimais nustatyta, kad rajono miškuose yra Aujeskio liga užsikrėtusių gyvūnų. Sunerimti šilutiškius vet. gydytojus privertė ketvirtadienį iš Nacionalinio rizikos vertinimo instituto gautas pranešimas apie užfiksuotus ligos atvejus.

Aujeskio liga serga laukiniai gyvūnai ir naminiai gyvuliai. Liga gydoma tik pirminėje stadijoje, tad jauni užsikrėtę gyvuliai krenta per parą nuo užsikrėtimo.

Liga panaši į pasiutligę – taip pat kaip pasiutligė pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Kiaulės sėdi, paršiukai – sukasi

Šilutės VMVT viršininkas Edmundas Ciparis sako, gyvūnų stebėsena dėl snukio ir nagų ligos, Afrikinio ir klasikinio kiaulių maro bei Aujeskio ligos pagal patvirtintą programą vykdoma visą laiką. Stebimi ir naminiai, ir laukiniai gyvūnai.

Pastaruosius dešimtmečius mūsų rajone laukinėje faunoje šių ligų nebuvo diagnozuota, tarp ūkinių gyvulių kartais pasitaikydavo. Atlikus paskutiniuosius mūsų rajone sumedžiotų šernų kraujo mėginių tyrimus paaiškėjo, jog tarp jų yra tokių, kurie kontaktavo su sergančiais Aujeskio liga gyvūnais.

Aujeskio ligą sukelia virusas, kuris pažeidžia gyvūnų centrinę nervų sistemą, sukelia kvėpavimo sistemos sutrikimus.

Susirgusiems gyvuliams pasireiškia arba agresyvumas, arba apatija, kyla temperatūra. Ypač keistai pradeda elgtis maži paršiukai: jie be paliovos sukasi ratu, virsta, judina kojas tarsi plauktų, keliasi ir vėl sukasi. Kartais gyvulius ištinka epilepsijos priepuoliai.

Tuos simptomus galima stebėti visai neilgai, nes paršeliai paprastai nugaišta per vieną parą, jų mirštamumas nuo šios ligos siekia 80-100 procentų.

Suaugusios kiaulės elgiasi priešingai: tampa apatiškos, nuolat sėdi, joms paralyžiuojami kramtymo – rijimo raumenys, iš šnervių teka išskyros. Netrukus gyvulys pradeda liesėti ir išsekęs krenta.

Tos kiaulės, kurios išgyvena, tampa ligos užkrato nešiotojos. Per tokių kiaulių pieną Aujeskio liga užsikrečia maži paršeliai.
Aujeskio liga serga ir galvijai, avys, ožkos, arkliai.

Sumedžioti 4 užsikrėtę šernai

Ši liga plinta per virškinamąjį traktą, tad užsikrečiama tik suėdus kritusį sergantį gyvūną arba neapdorotas jo skerdienos atliekas.

Lietuva šiuo metu jau yra Europos Sąjungai pateikusi prašymą pripažinti laisva nuo šios ligos. Paskutinį kartą Aujeskio ligos protrūkis užfiksuotas 1987 metais tuometiniame Vilkyškių (dabar – Pagėgių savivaldybė) tarybiniame ūkyje.

Tačiau paskutinieji tyrimai parodė, kad mūsų miškuose ir vėl gali būti ja užsikrėtusių gyvūnų.

Ligos inkubacinis periodas siekia 15-20 dienų, tad susergama ne iš karto. Užkratą gavęs gyvūnas suserga susidarius nepalankioms sąlygoms: kuomet nusilpsta, jam pritrūksta pašaro ir pan.

Veterinarijos gydytojai paima daugumos medžiotojų nušautų gyvūnų kraujo mėginius ir išsiunčia juos tyrimui. Šiuo metu tiriami tik šernai, nes stirnų medžioklė draudžiama.

Aujeskio ligos sukėlėjų rasta keturių neseniai nušautų šernų kraujyje. Šernus Makių miške sumedžiojo Žemaičių Naumiesčio klubo „Šustis“ nariai ir Švėkšnos medžiotojų būrelio „Ašva“ medžiotojai Norkaičių miške.

Svarbu griežtai laikytis sanitarijos reikalavimų

VMVT viršininkas E.Ciparis prašo medžiotojų ypač griežtai laikytis medžioklės atliekų tvarkymo sanitarinių reikalavimų, kad atliekos nepatektų nei laukiniams, nei naminiams gyvūnams. Neatsakingai palikus tokias atliekas miške, jas ištąsys žiurkės, lapės, kiaunės ar šeškai ir platins ligą.

Yra didelė grėsmė, kad suėdę užsikrėtusio gyvūno atliekų susirgs ir naminiai pačių medžiotojų gyvuliai. Mat niekam ne paslaptis, kad neretai naminiams gyvuliams duodama laukinių gyvūnų atliekų, įpilama nuoplovų.

Gyventojai taip pat turi pasirūpinti, kad į jų ūkius nepatektų žiurkės, lapės ar kiti laukiniai gyvūnai, galintys atnešti ligą.

Kiaulėms pradėjus kristi, įtarus ligą arba tik pakitus jų elgesiui, ūkininkai turėtų nedelsdami kreiptis į VMVT arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui. Ūkyje bus skelbiamas karantinas, nes liga plinta sparčiai, tad užkratas greit gali pasiekti gretimus ūkius.

Medžiotojai, grybautojai ir uogautojai taip pat gali miškuose aptikti nugaišusių gyvūnų. Jie irgi turėtų apie tai pranešti VMVT telefonais 62286 arba 62287, arba vietos vet. gydytojui.

Medžiotojų klubų vadovai turėtų paimti visų nušautų šernų kraujo mėginius ir pateikti juos vet. gydytojui, su kuriuo sudaryta sutartis dėl klubo aptarnavimo.

Visomis šiomis priemonėmis bus bandoma nustatyti ligos paplitimą, nes šiuo metu apie jos paplitimą galima tik spėlioti. Uogautojų ar grybautojų pranešimų apie miškuose rastus nugaišusius gyvūnus irgi kol kas negauta.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.