Kelias į blaivybę – pačiais įvairiausiais būdais

alkoholiku gydymas gyd varkaliene 1„Tauta geria vis labiau“, – su siaubu konstatuoja gydytojai, imasi už galvų mokytojai, skėsčioja rankomis paauglius auginantys tėvai.

„Sveikatos šaltinis“, jau ne kartą rašęs skaudžias, dėl alkoholio daug metų iš gyvenimų išbraukusių žmonių istorijas, šį kartą į problemą bando žvilgtelti nuo priklausomybės gydančių medikų akimis. Kas jau kas, o jie gerai žino, kaip sunku priklausomybės alkoholiui kamuojamam žmogui žengti pirmąjį žingsnį išsilaisvinimo link, kaip po pirmojo žingsnio reikia žengti dar ne vieną, ne du ir ne tris…

Jie turi, ką pasakyti. Įsiklausykime.

Jei alkoholis būtų vaistas, juo ir gydytų

Per ilgą alkoholio vartojimo istoriją žmonės susikūrė daugybę mitų apie alkoholio vartojimą medicininiais tikslais ar savijautos pagerinimui.

Pavyzdžiui, alkoholį rekomenduojama vartoti sušalus, tam, kad greičiau sušiltume, alkoholį patariama vartoti išeminės ligos profilaktikai. Alus vadinamas vitaminų ir mikroelementų šaltiniu, nėščiosioms patariama šiek tiek išgerti gimdos raumenų atpalaidavimui ir t.t. Dar teigiama, kad viduramžiais alkoholiniais gėrimais būdavo gydoma inkstų akmenligė. Alkoholio vartojimą medicininiais tikslais aprašė net keli senovės gydytojai.

Jei alkoholio vartojimo medicininiais tikslais efektyvumas būtų įrodytas, jis ir būtų naudojamas medicinoje kaip pigus ir efektyvus vaistas. Deja, taip nėra.

Šiuolaikinės technologijos leido pažvelgti į žmogaus centrinę nervų sistemą dar jam esant gyvam. Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso medikai mato smulkiausias nervų sistemos dalis, jų pažeidimus. Pasak medikų, būtent šie tyrimai ir leido nustatyti, kad ilgą laiką vartojant alkoholį keičiasi smegenų morfologinis vaizdas: plonėja galvos smegenų žievė (būtent ši struktūra yra itin reikšminga aukštajai nervinei veiklai ir mirus smegenų žievei žmogui konstatuojama mirtis, net jei funkcionuoja širdis ir kiti organai), plečiasi smegenų skilveliai ir kt.

Dabartiniai detalūs tyrinėjimai, kurie alkoholio poveikį vertino ląstelės lygmenyje, parodė, kad alkoholis neigiamai veikia mokymąsi ir atmintį. Jau neabejojama, kad alkoholis pablogina trumpalaikės atminties funkcijas, sutrikdo dėmesio koncentraciją, o per ilgesnį laiką gali sukelti priklausomybę ir rimtus psichinės bei fizinės sveikatos sutrikimus.

Iki 18 metų saugių alkoholio vartojimo ribų ir normų nėra ir būti negali. Nustatyta, kad kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys priklausomybė jam.

Jauname amžiuje, net ir vartodamas nedidelį kiekį alkoholio žmogus per trumpą laiką rizikuoja tapti alkoholiku.

Geriausias būdas tas, kurį žmogus pasirinko

Ką kalba gydytojas pirmą kartą pas jį atėjusiam ir prisipažinusiam, kad yra priklausomas nuo alkoholio, žmogui? Zita Varkalienė, ilgametė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos psichiatrijos departamento gydytoja – psichiatrė, Mišrių būklių skyriaus vedėja, sako pirmiausia tokiam žmogui išvardijanti visus gydymo būdus, ir su jais išsamiai supažindinanti.

Tų būdų yra ne vienas. Psichologinis kodavimas, medikamentinis kodavimas (vadinamoji „torpeda“), Aleksandro Dovženkos psichokodavimo metodas, kodavimas naudojant vaizdo terapiją „25-tas kadras“, Minesotos ir 12-kos žingsnių programos, savitarpio pagalbos grupės.

Gydytoja pabrėžia, jog medikai, kalbėdami apie problemos sprendimą ir galimybių ieškojimą, neišskiria nė vieno iš šių būdų – nė vieno nenuvertina, ir nė vieno neaukština. Specialistai paprastai sako, jog pats geriausias yra tas būdas, kurį pasirenka konkretus žmogus ir kuris jam padeda. Beje, padeda kaip tik tas, kurį žmogus, pats pasirenka.

„Geriausia, kai žmogus ateina pats sąmoningai pasirinkęs blaivybės kelią ir jau suvokęs, kam jam jos reikia, ką ji jam gali duoti. Priešingu atveju, kai ateina tik raginamas artimųjų, o pats dar nežiūri į save savikritiškai, nesiekia gyventi blaiviai – rezultato nebus“, – tokią išvadą medikė padarė per savo darbo praktiką.

Z.Varkalienės praktikoje būta nemažai atvejų, kai vyrai pagalbos kreipėsi raginami šeimos. Bet užteko jų šeimoms išvažiuoti, pavyzdžiui, atostogų, ir vyrai vėl ėmė gerti. Arba gydytis ryžosi tam, kad matė, jog šeimą jau ištiko krizė. Bet vos ta krizė praėjo, žmogus ir vėl įniko į taurelę.

Viena taurelė pusmečiui išmeta iš gyvenimo

Kurį metodą pasirinkęs žmogus gali tikėtis, kad ateityje jis išmoks gerti saikingai? – toks klausimas medikei sukelia liūdną šypseną.  „Kiekvienas turi žinoti, jog alkoholizmas – tokia liga, kuri gydoma… dieta be alkoholio visą likusį gyvenimą, taip kaip cukrinis diabetas gydomas dieta be cukraus. Alkoholizmu sergantis žmogus saikingai gerti neišmoks niekada, nors noras gerti jam išliks visada“, – sako ji.

Anot psichiatrės, yra du nuo alkoholio priklausomų žmonių tipai: geriantys ir blaivūs. Gerti gali kiekvienas, bet šią priklausomybę turintis žmogus nebegali sustoti, todėl pirmoji išgerta taurelė tokiems žmonėms ir vėl gali būti ilgalaikio gėrimo pradžia.

Tie, kam teko kalbėti su priklausomais žmonėmis, nesistebės skaitydami tokius jų paaiškinimus medikams: „Pradėjau gerti, kai kaimynai sodino bulves, baigiau, kai šeima jau ruošėsi Kalėdoms…“

„Gėrimas gali trukti ir pusmetį, ir metus. Žmogui tas laikas tiesiog iškrenta ir iš gyvenimo, ir iš atminties“, – liūdnai sako gydytoja.

Kol žmogus pasiryžta gydytis, jis neišvengiamai praeina dar vieną – savęs lyginimo su kitais – tarpsnį. Lygindamas jis stengiasi rasti (ir randa) nemažai pasiteisinimų, kodėl, jo nuomone, jis dar yra geresnis už kitus geriančius. Žmogus nutaria, kad jis dar nėra „toks žuvęs“, kaip, pavyzdžiui, kaimynas. Toks lyginimas nenuramina vis gilėjančio savigraužos jausmo, bet tikrai atitolina problemos sprendimo pradžią.

Alokoholizmu sergantis žmogus apie tai, kad yra priklausomas, būtinai turi pasakyti bet kuriam gydytojui, gydydamasis kitas ligas, ypač – prieš numatomą operaciją. Nuo to, ar gydytojas žinos apie priklausimybę alkoholiui, labai priklauso gydymo ir operacijos sėkmė.

Alkoholizmas – visos šeimos liga

Gydytoja Z.Varkalienė gerai žino, jog visų alkoholizmo kamuojamų žmonių artimieji nori padėti savo žmogui išsivaduoti iš tos priklausomybės. Bėda ta, kad kad daugeliui artimųjų dar labai trūksta informacijos, kad tik menka dalis jų žino, kaip tai teisingai padaryti. O neteisingas pagalbos teikimas, deja, problemos sprendimo pradžią atitolina.

Gauti žinių galima ne tik iš medikų – daugelyje miestų veikia ne tik Anoniminių alkoholikų (vadinamieji AA) klubai, bet ir jų šeimos narių klubai, pavadinti Al-Anon klubais. Yra ir klubai vaikams – Al-Adino klubai.

„Artimieji turi ieškoti pagalbos ir ją suras, nes alkoholizmas nėra tik vieno žmogaus priklausomybė, tai – visos šeimos liga“, – sako Z.Varkalienė. Skirtumas tik tas, kad pats alkoholikas nuo alkoholio yra priklausomas tiesiogiai, o jo šeimos nariai – netiesiogiai. Jie priklausomi nuo savo sergančio tėčio ar mamos nuotaikų, elgesio, netgi – sveikatos.

Žinių šeimos nariams reikia ir tuomet, kai, pavyzdžiui, jų artimasis grįžta namo po gydymo ir pareiškia, jog nuo šiol jis kelis kartus per savaitę lankysis AA klube. Jis jau žino, jog privalo nė vienos dienos neužmiršti savo ligos, jog jam reikia bendraminčių palaikymo, o artimiesiems tai suvokti ne visada yra lengva.

Mūsų rajone dar mažai kalbama apie vieną iš gydymo būdų – psichokodavimą pagal A.Dovženkos metodą. Apie tai skaitykite kitos savaitės „Sveikatos šaltinyje“.