Keliaujant K.Donelaičio pėdsakais paminėta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

genocido diena ziurovaiMinint spalio 16-ąją – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną, Šilutės muziejus pakvietė prisiminti vieną skaudžiausių mūsų krašto tragedijų – vietos gyventojų žudynes baigiantis II pasauliniam karui – bei atiduoti pagarbą tiems, kurių žemėse gyvename, kurių laukuose dirbame, kurių sukurtas giesmes klausome ir išleistas knygas skaitome. Ta proga ketvirtadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre pristatytas renginys „Mažosios Lietuvos studija. Lietuvininkų krašto spalvos: tarp praeities ir dabarties“.

Tuo pačiu, kaip sakė renginio vedėja, muziejininkė ir etnografė Indrė Skablauskaitė, pagerbtas lietuvių literatūros klasikas genocido diena semeklisKristijonas Donelaitis ir jo literatūrinis šedevras – poema „Metai“.
Kruviną praeitį priminė kunigas

Priminti, kodėl spalio 16-oji tokia svarbi, paprašytas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.
Kunigas pasakojo apie krauju aplaistytą praeitį. „Spalio 16-oji paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Ši diena – šio krašto žmonių genocido diena. 1944 m. spalio 9 d. raudonoji armija užėmė

Tauragę ir tą pačią dieną prasiveržė prie Šilutės. Žmonės, kurie traukėsi nuo karo, – vaikai, senoliai, moterys – buvo traiškomi tankais, šaudomi, prievartaujami, niekinami. Sovietų kareiviai, vejantys į Karaliaučiaus sritį besitraukiančią hitlerinę armiją, buvo ruošiami patiems žiauriausiems veiksmams prieš vietinius civilius žmones, nes daugelis jų buvo vokiečių tautybės“, – kalbėjo R.Šemeklis, prisimindamas karo įvykius ir sovietų rašytojo Iljos Erenburgo žiaurųjį kreipimąsi į karius. Jame buvo raginama: „Žudykite! Žudykite! Juk tarp jūsų nėra nė vieno, kuris galvotų, kad tarp vokiečių gali būti nekaltų. Kalti absoliučiai visi: ir gyvieji, ir dar negimusieji!“

Išžudytų ir išvarytų žmonių atminimui pagerbti 2006 m. Mažosios Lietuvos istorijos mylėtojai inicijavo, kad Seimas spalio 16-ąją paskelbtų Mažosios Lietuvos genocido diena.
Lietuvybė K.Donelaičio epochos Prūsijoje

Minėjimo metu Šilutės kultūros ir pramogų centre eksponuota Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Asta Grušelionienė pristatė K.Donelaičio atminimui dedikuotą parodą.

Parodoje pristatomos dvi temos: XVIII a. Prūsija bei K.Donelaičio gyvenimas ir veikla, kūrinių sklaida pasaulyje, jo atminimo įamžinimas.

Pirmąją temą atskleidžiančiuose stenduose Prūsija parodyta ne tik kaip monarchija, kuri turėjo veiksmingą valstybės ūkio tvarkymo sistemą, centralizuotą valdžią, reformuotą ir didelę kariuomenę, bet ir kaip valstybė, kurioje buvo palanki erdvė lietuvių kalbai ir kultūrai plėtotis. Parodoje buvo galima susipažinti su Prūsijos karalystės istorine raida, šalies valdovų asmenybėmis, naujosios valstybės valdymo ypatumais, kuriuos atspindėjo gausūs valdovų įsakai, spausdinti ir lietuvių kalba, švietimo sistemos reforma, pietistinio judėjimo įtaka dvasinio gyvenimo permainoms. Didelis dėmesys skirtas lietuviškos ir pasaulietinės raštijos plėtotei, pristatyti svarbiausi XVIII a. lietuviški bei periodiniai ir kiti leidiniai vokiečių kalba, kuriuose skelbiama gausi istorinė, etnografinė bei archeologinė medžiaga.

Antrajai temai skirtuose stenduose buvo eksponuojamos K.Donelaičio rankraščių faksimilės, saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriuje, kiti su šios asmenybės gyvenimu susiję dokumentai, žemėlapiai, vaizdai. Taip pat pristatytos pasaulietinės K.Donelaičio kūrybinės ištakos, pateikta trumpa jo kūrybos leidimų apžvalga.

Buvo parodytas ekspoziciją lydintis filmas „K.Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“ (scenarijaus autorė A.Kupliauskienė, operatorius V.Gedvilas).
Kompaktinėje plokštelėje įamžinta šišioniškių tarmė

genocido diena plokstele galinskieneEtnografė I.Skablauskaitė sakė, jog jau antrus metus Šilutės muziejuje veikiančios Lietuvininkų tarmės mokyklėlės autoriai bei moksleiviai nutarė įprasminti savo veiklą išleisdami kompaktinę plokštelę „Vėl saulelė…“ Joje pateiktos ištraukos iš K.Donelaičio poemos „Metai“, taip pat skamba kraštiečio kompozitoriaus Kazio Daugėlos siuitos „Metai“ ištraukos, kurias atlieka Šilutės rajono vaikų meno mokyklos pučiamųjų orkestras „Pamarys“.

Kompaktinėje plokštelėje įrašytas K.Donelaičio kūrybos ištraukas skaito lietuvininkų tarmės puoselėtojos bei mokytojos Vaida Galinskienė, Indrė Skablauskaitė bei mokinės Greta Gudaitytė ir Agnė Kačerauskaitė.

Kelios kompaktinės plokštelės buvo padovanotos atvykusiems svečiams.

K.Donelaitis ir jo personažai – filme ir vaidinimuose

Po oficialios renginio, skirto paminėti Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną, dalies, atvykusiųjų mokinių, mokytojų ir kitų svečių laukė dokumentinio – vaidybinio filmo „Donelaitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ peržiūra ir susitikimas su režisieriumi Ramūnu Abukevičiumi.

Režisierius pasidžiaugė neseniai gauta žinia, kad Los Andžele, tarptautiniame nepriklausomo filmo festivalyje, šiam filmui skirtas sidabro apdovanojimas.

Pasak režisieriaus R.Abukevičiaus, filme, kuriame jis atlieka ir vieną iš vaidmenų, atskleidžiami XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos gyventojų charakteriai, santykiai ir elgsena, darbai, buities detalės, piešiami gamtos vaizdai, aprašomi tautiniai kostiumai.

Susirinkusių žiūrovų akyse naujai atgimė istorinis kostiumas, kurį kažkada dėvėjo Mažosios Lietuvos gyventojai. Donelaičio „Metų“ personažai prabilo poeto žodžiu, atkurdami poemos scenas.

Ketvirtadienio popietę, stebint vaidybinius epizodus, dar kartą pajaustas autentiškos Mažosios Lietuvos laikmečio dvasios alsavimas, žavėjo sodriai kuriamų būrų personažai bei charakteriai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.