Kai pavasarį ties Šlažų – Pagrynių žvyrkeliu išsirikiavo kelininkų technika, žmonės nudžiugo, mat užgimė viltis, kad jų gyvenimas dulkėse ir triukšme baigiasi. Bet koks buvo jų nusivylimas, kai pamatė, kad išasfaltavę kokį puskilometrį per tuščius laukus einančio kelio, kelininkai dingo…
Pagryniškiams neaišku, kodėl asfaltuoti buvo pasirinktas būtent tas kelio galas, šalia kurio nėra nė vieno namo, tuo tarpu per gyvenvientę einanti žvyrkelio dalis palikta kaip buvusi.
Nebeapsikentę jie surašė savo pretenzijas, prašydami kuo greičiau pabaigti asfaltuoti tą žvyrkelį, renka gyventojų parašus ir žada įteikti juos ir Seimo nariams, ir rajono valdžiai.
Prieš posūkį nėra ženklo
Pagrynių Gamtos gatvės asfaltas baigiasi gyvenvietės pabaigoje, bet palei toliau einantį žvyrkelį gyvena kelios dešimtys žmonių. Bene prieš pusšimtį metų statytuose Pagrynių barakuose, dabartinių gyventojų suremontuotuose, šiuo metu gyvena 8 šeimos. Keli namai stovi ir kitoje kelio pusėje, yra ir naujai besikuriančių sodybų.
Anot pagryniškių, per šią Gamtos gatvę dumia daugybė mašinų, net sunkiasvorių, ypač – pienovežių. Mašinos, gyventojų žodžiais tariant, asfaltu būtent skrenda, o ne važiuoja leistinu greičiu. Kai asfaltas baigiasi, greičio nemažinančios mašinos pasiekia staigų posūkį ir nusileidžia į duobėtą žvyro dangą. Tada prasideda toks dundėjimas, kad nors ausis užsikimšk. Nuo nuolatinės vibracijos suskeldėjo šalia stovinčių namų grindys ir lubos. Plyšiai, anot žmonių, vis ilgėja ir plečiasi.
Pagryniškiai mano, kad padėtį šiek tiek gelbėtų, jei prieš žvyro dangą būtų pastatytas įspėjamasis ženklas, kad priekyje yra staigus posūkis. Tačiau tokio ženklo čia niekada nebuvo, todėl dundėjimą ir vibraciją kenčia aplink gyvenantys žmonės, o ne vienas „skraidyti“ mėgstantis vairuotojas yra ir nuo kelio nuskridęs.
Renka parašus ir kreipsis į seimūnus
Dar blogiau už tą dundėjimą žmonėms yra gyvenimas dulkėse. Jie pasakoja negalintys nei vaikų į kiemą išleisti ant žolytės pažaisti, nei skalbinių kiemuose išdžiaustyti. Moterys skalbia tik tomis dienomis, kai mato, jog vėjas pasisuko priešingon pusėn. Bet ne visada pataiko, nes kai vėjas staiga pakeičia kryptį, tada belieka nuo skalbinių purtyti kelio dulkes…
Žmonės jau keleri metai rašinėja raštus Savivaldybei ir Šilutės seniūnijai, prašo bent dažniau tą žvyrkelį greideriuoti. Atsakymai, anot jų, būna vis tie patys: kelias bus asfaltuojamas artimiausiu metu, o jį greideriuoti dažniau neįmanoma, nes trūksta lėšų.
Todėl nenuostabu, kad pamatę nuo kelio Šilutė – Rusnė į Pagrynius asfaltą ėmusius kloti kelininkus žmonės lengviau atsikvėpė. Kelininkai prasitarė, kad jau gegužės pabaigoje asfaltas pasieks ir ties tuo nelemtuoju posūkiu stovinčius namus.
Bet gegužė atėjo ir nuėjo, o pakloję asfaltą gal puskilometrio ruože – kaip tik ten, kur šalia kelio nėra nė vienos sodybos – kelių statytojai susirinko savo techniką ir… dingo.
Pasipiktinę pagryniškiai suskubo rinkti parašus ir jau ruošiasi kreiptis ne tik į rajono valdžią, bet ir į Seimo narius.
Asfaltas bus iki metų galo
Minėtas kelias yra regioninės reikšmės – priklauso Klaipėdos regiono keliams, tad kalbiname šios įmonės Šilutės kelių tarnybos viršininką Algirdą Jakubauską. Jis suteikia pagryniškiams viltį.
Pasak A.Jakubausko, šio kelio rekonstrukcija vykdoma iš dviejų finansavimo šaltinių, todėl ir buvo padalinta į dvi dalis. Pirmoji kelio dalis, neįeinanti į gyvenvietės teritoriją, asfaltuota, kai papildomų lėšų gauta iš Kelių direkcijos. O per gyvenvietę einanti kelio dalis bus tvarkoma iš Žemės ūkio bei Susisiekimo ministerijų finansuojamos vadinamosios „Zebra“ programos. Konkursas šiems darbams atlikti buvo surengtas, tačiau jo rezultatai, kaip Lietuvoje įprasta, buvo apskųsti. Todėl procesas tiek ir užtruko.
Kaip žinia, gaunamų lėšų paskirties keisti neleidžiama, todėl taip ir susidėliojo darbų eiga.
Konkursas gyvenvietės kelio daliai asfaltuoti, pasak A.Jakubausko, įvyko birželio 9 dieną, tad netrukus pajudės ir likusios žvyrkelio dalies asfaltavimo darbai. Bet kokiu atveju, iki šių metų pabaigos pagryniškiai turės iki galo asfaltuotą kelią.