Keliuose: vairuotojai prie vairo išgėrę, važiuoja per greitai, ignoruoja saugų atstumą

Pirmojo metų ketvirčio eismo įvykių statistika atskleidžia – avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų padaugėjo 17 proc., o sužeistųjų 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys. Ekspertai išskiria 5 svarbiausias autoavarijų priežastis.

Nesaugus greitis, nepaisoma pirmumo

Pirmąjį ketvirtį 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiemet situacija blogėja. Greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių.

Pirmenybės taisyklių nesilaikymas – kitas dažnas pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi. „Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir eismo kultūros problema – ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Svarbu ne tik eismo taisyklių išmanymas, bet ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų naudotojai – tie, kurie kelyje yra labiausiai pažeidžiami“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas G. Petrikas.

Vairavimas išgėrus

Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo viena opiausių problemų Lietuvos keliuose. Šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti.

„Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja“, – teigia ekspertas.

Nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių: kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

„Eismo saugumas – visų eismo dalyvių atsakomybė elgtis atsakingai, būti matomiems, budriems ir neprovokuoti rizikingų situacijų. Pėstieji taip pat turi pareigą stebėti eismą, laikytis taisyklių ir suprasti, kad neatsakingas jų elgesys gali turėti tiesioginių pasekmių“, – sako G. Petrikas.

Saugaus atstumo nepaisymas

Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai fiksuojamas intensyvaus eismo metu, ypač didmiesčiuose ir greitkeliuose – ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų avarijų metu.

Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus. Tai ypač pastebima spūstyse, prie šviesoforų ar intensyvaus eismo metu, kai vairuotojai nespėja sureaguoti į netikėtą stabdymą.

Pagal BNS inf.