Kelyje atakavo šernas? Pats kaltas…

image-79753-panoV9-swowŠiemet kaip niekad dažnai girdime pranešimų apie tamsoje į kelią prieš pat atvažiuojančius automobilius išbėgusius žvėris.

Vieni vairuotojai tuoj po įvykių pranešė apie tai policijai, o atvykę pareigūnai kai kuriems iš jų suskubo rašyti protokolus, mat policija vairuotojus, dėl susidūrimų su žvėrimis patyrusius solidžių nuostolių, dar ir baudomis gali „apdovanoti“.

Kiti vairuotojai apie tokius įvykius nutylėjo ir jiems beliko tik suniokotas mašinas remontuoti ar net į metalo laužą išvežti.

Tretieji, kurių automobiliai po susidūrimo dar galėjo važiuoti, spruko iš įvykio vietos, nudaužtą stirną įsimetę į bagažinę.

„Tokios nelaimės ištiktą žmogų baudomis dar gąsdina valstybė, nesugebanti aptverti miškų bent jau ties regioninės reikšmės keliais“, – taip tokias situacijas komentuoja vairuotojai.

Policijai praneša ne visi

Vienas lapkričio šeštadienio vakaras buvo nelaimingas iš karto dviem vyrams, važiavusiems keliu Šilutė – Klaipėda. Važiuojant per Rudynų miško masyvą, plytintį tuoj už miesto, į jų automobilius metėsi šernai. Vienas ir tas pats tai buvo gyvūnas, ar du skirtingi, dabar jau niekam neberūpi, suniokotų „VW Passat“ ir „Peugeot 407“ savininkams – juo labiau. Vyrams teko patiems laižytis žaizdas, t.y., remontuoti automobilius, o atvažiavę pareigūnai jiems dar ir protokolus surašė – už tai, kad nepasirinko saugaus greičio.

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad administracinė teisena buvo pradėta tik vienam iš jų, bet netrukus ir jam buvo nutraukta. Antruoju atveju administracinė teisena net nebuvo pradėta.

Taigi baudų šie vyrai išvengė.

„Šilutės naujienoms“ žinoma ir daugiau atvejų, kuomet tame pačiame kelyje į kelią iššokę žvėrys sukiužino automobilius. Kartą tai vėl buvo riestasnukis šernas, dar kelis kartus – stirnos. Vienas šilutiškis dar ir dabar negali po tokios nelaimės atsitokėti, mat po susidūrimo su ilgakoje gražuole jam teko išmesti savo vos prieš kelias savaites pirktą „Audi“, už kurią paklojo kone 10 tūkst. litų.

Žibintai žvėrims sukelia stresą

Šilutės girininkijos girininkas ir ilgametis medžiotojas Edvardas Dvylis negali paaiškinti, kodėl žvėrys elgiasi taip keistai: kurį laiką stovi šalia kelio, o priartėjus automobiliams metasi per kelią. E.Dvyliui irgi taip ne kartą buvo, ir jis neišvengė trinktelėjimo stirnai į šoną.

Girininkas pastebėjo, kad ir medžioklės metu apšvietus plotą prožektoriais žvėrys pradžioje kuriam laikui lyg sustingsta, o tik tada šoka bėgti. „Gal juos šviesa apakina ar sukelia tokį stresą, kad jie kelias sekundes neįstengia net pajudėti, o paskui bėga“, – svarstė E.Dvylis.

Situacijos – gana dviprasmiškos

Šiame straipsnyje tikrai nepradėsime svarstyti, reikia ar nereikia laikytis ženklų nurodymų – tai aišku kiekvienam. Bet pabandysime aiškintis ir padėti vairuotojams suprasti, kada susidūrę su žvėrimi jie dar gali užsidirbti ir baudas.

Minėtame regioninio kelio Šilutė – Klaipėda ruože stovintys ženklai nurodo, kad maksimalus leistinas greitis čia – 90 km/val. Bet čia dar stovi ir ženklai, informuojantys apie tai, kad į kelią gali išbėgti laukiniai žvėrys, todėl atsakomybė už susidūrimą su žvėrimis perkeliama ant vairuotojų pečių.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Simona Šniaukštaitė komentuoja, jog tokiais atvejais pareigūnai kiekvieną atvejį tiria individualiai, atsižvelgdami į įvykio aplinkybes. Vis dėlto ir pareigūnai pripažįsta, kad panašios situacijos būna, anot S.Šniaukštaitės, gana dviprasmiškos: žmogus dėl tokių susidūrimų lyg ir nekaltas, bet kažkas juk vis dėlto yra kaltas?..

Jei pareigūnai įžvelgia bent kokių eismo taisyklių pažeidimo požymių, fiksuojamas pažeidimas ir pradedama administracinė teisena. Bet neretai išsiaiškinus visas aplinkybes paaiškėja, kad jokio pažeidimo nebūta, tuomet ji nutraukiama.
Vairuotojo kaltė, pasak S.Šniaukštaitės, pripažįstama labai retai. Štai šiemet Šilutės rajone jau užfiksuoti 8 susidūrimo su žvėrimis keliuose atvejai. Nubaustas tik vienas vairuotojas.

Apie susidūrimą su žvėrimis pranešti policijai privalu, kaip ir apie bet kurį kitą įskaitinį eismo įvykį.

Jei pareigūnai, atlikę tyrimą, nustato, kad vairuotojas, pažeisdamas KET reikalavimus, nesiėmė priemonių susidūrimui išvengti, jis administracinės baudos neišvengia. Taip yra tais atvejais, kai eismo įvykio metu žmonės nenukenčia. Jei vis dėlto yra sužeistų, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir vairuotojui tenka kitokia atsakomybė.

Problema – labai aktuali

„Tai – labai aktuali problema“, – nedvejodamas sutinka rajono Saugaus eismo komisijos pirmininkas Romualdas Renčeliauskas. Anot jo, apie tokias nelaimes, pavyzdžiui, kelyje Kaunas – Vilnius beveik negirdime, nes tenykštė autostrada seniai apsaugota tinkline tvora. Na, nebent išskyrus garsiai nuskambėjusią seimūno Vytenio Andriukaičio avariją.

Šilutiškiai varvina seilę ir nuo Tauragės važiuodami link Kryžkalnio, mat ir čia kelią saugo vielos tinklas, tad vairuotojai jaučiasi saugiau.

Tuo tarpu mūsų rajono keliuose tokios nelaimės šiemet pilasi it iš gausybės rago, ypač – tamsiu paros metu. Jų, pasak R.Renčeliausko, pagausėja rudenį ir pavasarį, kuomet prasideda žvėrių migracija.

Tauragės AVPK sužinojome, jog mūsų rajono keliuose šiemet užregistruoti jau 8 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė laukiniai žvėrys.
Bet nei Saugaus eismo komisija, nei policija miškų neaptvers, o R.Renčeliauskas spėjo, kad šio kelio šeimininko – VĮ „Klaipėdos regiono kelių“ atsakymas bus standartinis: nėra lėšų.

Tokių įvykių dar per mažai?..

Saugaus eismo komisijos pirmininkas neklydo, tą mums iš karto patvirtino minėtos kelininkų įmonės Šilutės kelių tarnybos vadovas Algirdas Jakubauskas.

Anot A.Jakubausko, kelias Tauragė – Kryžkalnis yra krašto kelias, todėl jis ir aptvertas, o regiono keliai Lietuvoje apskritai netveriami, nes tam… neskiriama finansavimo.

„Vairuotojai turi stebėti kelio ženklus, kurie aiškiai nurodo, kad žvėrys tose vietose gali iššokti į kelią. Jie turi pasirinkti tokį greitį ir važiuoti taip atsargiai, kad bet kada suspėtų sustabdyti savo automobilį“, – komentavo kelininkų vadovas.

Kokiu greičiu reikėtų vilktis regioniniu keliu, kuriame leidžiamas 90-ties km/val. greitis, pavyzdžiui, rytais ir vakarais, kai žemę dar apgaubia ir tirštas rūkas, kelininkų vadovas nesiima patarti.

Bet ir jis pripažįsta, kad anksčiau tiek avarijų keliuose žvėrys nesukeldavo. Šiemet jų tikrai padaugėjo.

Išgirdę pasvarstymą, kad ateityje, galbūt, reikės kreipti didesnį dėmesį į tą problemą, smalsaujame, kaip tas „kreipimas“ pasireikštų? Gal ir Šilutės kelininkai galėtų kelti šią problemą Automobilių kelių direkcijoje ar pabandyti ieškoti finansavimo Susisiekimo ministerijoje?

Pasirodo, įmonėje „Regioniniai keliai“ dirba sava saugaus eismo komisija, kurios nariai, anot A.Jakubausko, analizuoja vadinamąsias „juodąsias dėmes“ keliuose ir svarsto, kaip tose vietose užtikrinti saugumą.

„Jei tokių įvykių daugės, gal ateityje komisija didesnį dėmesį atkreips ir į šį kelio ruožą“, – tik pasvarstė A.Jakubauskas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.