Kęstučio gatvės gyventojai privertė sustabdyti šios gatvės rekonstrukciją, nes vietoj to, kad gatvė būtų praplatinta ir sumažėtų kamščiai, projektuotojai numatė paplatinti… šaligatvį.
To pasekmė: rekonstrukciją atliekantys darbininkai į gatvės pusę atkėlė šaligatvio bortelius, ir gyventojų automobiliai, statomi palei daugiabutį, galais išlindo į gatvę. Pro juos pravažiuoti (prasilenkti) du automobiliai nebegali.
Dabar darbai sustabdyti, projektuotojai daro projekto korekcijas. O, jaunimo žodžiais tariant, „lievą“ projektą palaiminę rajono Savivaldybės specialistai nesako, kiek kainuos papildomas projektavimas, antrąkart perdaromi darbai.
Šilutiškiai pyksta
„Šilutės naujienos“ jau ne kartą rašė apie situaciją Kęstučio gatvėje, kurioje rytais susidarydavo didžiuliai kamščiai (vasarą jie – mažesni).
Kęstučio gatvės gyventojai ir tie šilutiškiai, kuriems šia gatvele tenka kas rytą – vakarą važiuoti į joje esančius vaikų darželius ir mokyklą, ilgai laukė šios gatvės rekonstrukcijos. Gatvės platinimo ir šaligatvių tvarkymo darbai pradėti pernai.
Buvo pakeista kairės gatvės pusės šaligatvių danga, jie net šiek tiek praplatėjo. Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Oželis sakė, kad tuomet į šią gatvelę investuota apie 70 tūkst. eurų.
Bet jau tada išryškėjo, kad rengiant ir derinant projektą apgalvota ne viskas: gatvelės pabaigoje, ties vaikų darželiais, pagal projektą įrengta automobilių stovėjimo aikštelė nė kiek nepraplatėjo, naujas šaligatvis atsimušė tiesiai į… pievą – nesusijungė su Birutės gatvės šaligatviu.
Šalia šaligatvio paliktas tuščias žemės plotas juokina ne tik pėsčiuosius, bet ir čia stovinčių vaikų darželių vadoves: jos šmaikštauja, kad projektuotojai ir statybininkai paliko joms pievos ruožą, kad galėtų čia ganyti ožkas…
Negalėdami sustoti prie vaikų darželių, vairuotojai, atvežę vaikus, važiuodavo tiesiai į darželių teritorijas, o vaikų ugdymo įstaigų vadovėms kas rytą tekdavo klausytis tų vairuotojų priekaištų, kad gatvėje nėra kur sustoti…
Žmonių priekaištus tuomet sužinojęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Pozingis problemų Kęstučio gatvėje neįžvelgė, paragino šilutiškius „daugiau vaikščioti, o ne važinėti“. „Nepadarysim aikščių prie kiekvieno darželio“, – tada sakė direktoriaus pavaduotojas.
Ir aikštelę, ir gatvę susiaurino
Dar apie 50 tūkst. eurų į Kęstučio gatvės rekonstrukciją buvo numatyta investuoti šiemet – už juos imtasi tvarkyti ir automobilių stovėjimo aikštelę ties Kęstučio g. 8 daugiabučiu namu. Šioje vietoje iki šiol mašinos iš viso negalėjo prasikeisti, nuolat susidarydavo spūstys.
Tačiau, kaip minėjome, rekonstrukcija gatvę ne paplatino, o dar labiau susiaurino. Žmonės kreipėsi į seniūniją, ir visi pripažino, kad šilutiškių pretenzijos pagrįstos: be reikalo paplatintas šaligatvis, automobiliai netelpa į šalia namo esančią stovėjimo aikštelę ir išlenda į gatvės važiuojamąją dalį, trukdo eismą.
Todėl birželio antroje pusėje gatvės rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti, projektuotojams nurodyta koreguoti projektą…
Žmonių patogumas – ne rodiklis
Kas tie „išmanieji“ projektuotojai, klausiame M.Oželio.
Specialistas sako, jog projektą rengė Gargžduose įsikūrusi UAB „Hidrostatybos projektai“. Tai nebuvo pirmas šios įmonės darbas Šilutėje: jos specialistai projektavo pirmąjį Cintjoniškių g. rekonstrukcijos etapą, dirbo ir kai kuriose seniūnijose.
M.Oželis patikina, kad įmonės atstovai nerengia projektų „nuotoliniu būdu“, kad jie tikrai vaikščiojo Šilutės gatvėmis. Kartu situaciją vertino komisija, kurios sudėtyje, be jo, buvo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Tuomet visiems atrodė, jog tokių atnaujintų aikštelių šioje gatvėje turės užtekti.
Kartu su gargždiškiais tomis gatvėmis vaikščiojo ir Savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis, tad klausiame ir jo nuomonės. E.Benetis keletą kartą pabrėžė, kad gatvės projektuojamos „pagal galiojančius normatyvus ir taisykles“ ir „jų negalima susiaurinti ar praplatinti ten, kur norisi“. Tai, kad gatvės neplatinamos „iki begalybės“, yra normalu, mat kalbame pirmiausia „apie mūsų visų biudžetinius pinigus, apie valstybinės žemės naudojimą“. Ir apskritai, „gatvės neprojektuojamos taip, kaip atrodo geriau vaikų darželių auklėtojoms…“
„Bet kodėl kalbama ne apie žmones ir jų patogumą?“ – nesusipratėliškai gilinamės toliau. Ir sulaukiame atsako, jog žmonės problemas mato skirtingai: vieniems taip gerai, kitiems – kitaip.
Bet šilutiškiams, skirtingai nei valdininkams, pikta, kad projektą reikia koreguoti darbams įpusėjus. Reiškia, dalis atliktų darbų nueina šuniui po uodega. Šiuo atveju šaligatvio bortai jau naujai pastatyti, ir juos teks nugriauti. O projektuotojai tikriausiai ir papildomo užmokesčio užsiprašys. Vėl teks mokėti iš „mūsų visų biudžetinių pinigų“?
Vyr. architektas į šiuos klausimus neatsakė.
M.Oželis tikina, kad papildomai mokėti už projekto koregavimą Savivaldybei nereikės. Jis tikisi, kad pirmoje rugpjūčio pusėje statybos darbai vėl bus atnaujinti, o automobilių stovėjimo aikštelė prie Kęstučio 8-ojo namo tikrai bus praplatinta.
Akmenys – ir į Savivaldybės, ir į gyventojų daržus
„Hidrostatybos projektų“ vadovė Jolanta Kitra nuo atsakymo į klausimą apie papildomą primokėjimą išsisuka. Anot jos, to reikėtų klausti Savivaldybės. „Negaliu pasakyti, kokia suma bus pridėta, kol kas tas klausimas nėra išspręstas“, – aptakiai sakė J.Kitra.
Pasak įmonės vadovės, pagal normatyvus Kęstučio gatvė turėtų būti siauresnė, bet dabar koreguojant projektą normatyvams bus nusižengta – ji bus padaryta pagal žmonių pageidavimus – platesnė.
Vadinasi, galima gatvę tvarkyti ir ne „pagal galiojančius normatyvus ir taisykles“…
Pašnekovė turi priekaištų ir gyventojams: labai trūksta noro domėtis savo kiemo ar miesto perspektyva. Dažnai tik įpusėjus kokios gatvės rekonstrukcijai daugelis pamato, kad joje galima buvo kažką padaryti kitaip, kad visiems būtų patogiau. O tada prasideda piktinimasis, skundų rašymas.
J.Kitra mano, jog ir Savivaldybės specialistai turėtų būti aktyvesni, iš anksto gyventojus informuoti apie numatytas pertvarkas. Viešuose projektų svarstymuose žmonės išsakytų nuomones, pasiūlytų geresnius variantus, nei gali nuspręsti vietovėje negyvenantys projektuotojai.
Pabaiga – kitą pavasarį
Iš viso puskilometrio gatvelės rekonstrukcijai numatyta išleisti apie 300 tūkst. eurų. Pasak M.Oželio, jei pavyktų gauti visus reikiamus pinigus, gal gatvės rekonstrukciją pavyktų šiemet ir užbaigti. Bet jis tuo abejoja. Greičiausiai rekonstruota gatve važiuosime tik kitų metų pavasarį.