Šilutės rajono tarybos politikai turėjo skaudžią pamoką – posėdyje nusprendę suteikti Šilutės miesto garbės piliečio vardą dr. Romualdai Dobranskienei, buvo priversti aptarti ne tik jos nuopelnus, bet ir veiklą sovietmečiu.
Tarybos komitetų posėdžiuose svarstant siūlymą pagerbti R.Dobranskienę, nė vienas politikas jos nuopelnais neabejojo, o sulaukęs rajono Tarybos posėdžio ta tema pasirodyti nusprendė liberalsajūdietis Jonas Purlys. Jo priekaištai nominantei, kaip sovietmečio partinei ūkinei aktyvistei, buvo daugiau nei šaukštas deguto medaus statinėje…
Nuopelnai – iš praeities
Iniciatyvą suteikti Garbės piliečio vardą dr. R.Dobranskienei pareiškė Šilutės pirmosios gimnazijos ir F.Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvas bei Šilutės H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas.
Šių iniciatorių rekomendacijos rašte R.Dobranskienės nuopelnams priskiriama jos pedagoginė, literatūrinė, kultūrinė veikla, aktyvus dalyvavimas viešajame ir akademiniame gyvenime. Konstatuojama, kad R.Dobranskienė sukūrė ir įgyvendino Šilutės rajono pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistemą (1968 m.), parengė kompleksinio gyventojų pedagoginio švietimo programą (1978 m.), apgynė disertaciją tema „Moksleivių produktyviosios saviraiškos ugdymas mokyklos ir socialinės aplinkos sąveikos sąlygomis (1990)“. R.Dobranskienė minima kaip iniciatorė išleisti vokiečių rašytojo H.Zudermano apsakymų rinkinį lietuvių kalba bei atstatyti Šilutėje buvusį paminklą šiam rašytojui.
Rajono politikų vardu sakyti kalbą, raginančią suteikti R.Dobranskienei Garbės pilietės vardą, buvo įpareigotas politikas, Šilutės pirmosios gimnazijos pedagogas Algirdas Gečas.
A.Gečas yra prisipažinęs, kad jį su R.Dobranskiene sieja puikūs jaunystės prisiminimai: R.Dobranskienė jį priėmė į darbą tuometinėje I vidurinėje mokykloje. Kalbėdamas apie R.Dobranskienės nuopelnus mokyklai, jis džiaugėsi mokykloje puoselėta krašto istorija, lietuvybe bei moksleivių savivalda. A.Gečas apgailestavo, kad tokia savivalda dabartinėje gimnazijoje jau nebeegzistuoja.
Rajono Tarybos posėdžio metu prisiminimus apie direktorės R.Dobranskienės gražius santykius su moksleiviais buvusių moksleivių vardu pasakojo šilutiškė Sonata Valaitienė.
Garbės piliečio vardas taps niekiniu?
Pagyrimų aureolę sujaukė politikas J.Purlys. Jis rėžė, kad suteikdami Garbės piliečio vardą žmogui, kuris sovietiniais laikais pasižymėjo dideliu lojalumu valdžiai, sudarytume precedentą tokį vardą suteikinėti visiems tuometinės partijos ideologiniams – ūkiniams aktyvistams.
J.Purlys sakė negalintis vertinti R.Dobranskienės pedagoginių nuopelnų, tačiau kaip pilietė ji yra susikompromitavusi asmenybė, nes būdama mokyklos direktore aktyviai ribojo moksleivių tikėjimo laisvę.
J.Purlys neįsivaizduoja, kad R.Dobranskienės vardas gali būti minimas šalia Garbės piliečių Jurgio Plonaičio, Jono Jonaičio ir Vytauto Vaicekausko. R.Dobranskienei suteikus šį vardą, pasak J.Purlio, Galbės piliečio titulas taps niekinis.
Balsuojant už Garbės pilietės vardo suteikimą R.Dobranskienei, prieš balsavo liberalsąjūdiečiai J.Purlys ir Edvardas Vitkauskas, o Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikai Albina Bumblauskienė ir Šarūnas Laužikas nebalsavo. Kiti politikai R.Dobranskienei nusprendė suteikti Šilutės Garbės pilietės vardą.