Šių metų liepą nustatyti pirmieji 4 afrikinio kiaulių maro (AKM) ligos atvejai kiaulių ūkiuose Elektrėnų, Anykščių ir Kaišiadorių rajonuose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovai skambina pavojaus varpais ir primena, kad jei kiaulių augintojai nesisaugos patys ir nesaugos savo gyvulių, liga neatsitrauks. Stambiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovai reikalauja naikinti smulkiuosius ūkius, o Žemės ūkio (ŽŪ) ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad ligos situacija šalyje yra stabili ir smulkiuose ūkiuose ji neplinta.
Tačiau AKM sparčiai plinta šernų populiacijoje.
E.Ciparis: vidurvasaris – rizikos metas
Žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad VMVT patikrinus biosaugos reikalavimų laikymąsi ūkiuose, paaiškėjo, kad ir stambiuosiuose, ir smulkiuosiuose problemų rasta beveik vienodai: 30 proc. smulkiųjų ūkių ir 27 proc. stambiųjų.
Anot Šilutės VMVT viršininko Edmundo Cipario, naujų ligos atvejų priežastis ir vėl ta pati – biosaugos reikalavimų nesilaikymas.
„Žmonės šėrė kiaules žoliniais termiškai neapdorotais pašarais, neišvengė kontaktų su kitais ūkiais ir laukiniais gyvūnais“, – sakė E.Ciparis.
Anot VMVT viršininko, vidurvasarį visada stebimas šios ligos atvejų gausėjimas, nes tai laikas, kuomet daugiau keliauja žmonės, kuomet dažniau lankomasi miškuose – uogaujama, grybaujama.
O vien tik liepos 11 – 17 dienomis Lietuvoje AKM nustatytas 19-ai šernų: 18 jų rasti jau kritę, 1 buvo sumedžiotas. Iš viso šiemet šalyje liga jau nustatyta 128 šernams, daugiausia – Kauno ir aplink jį esančiuose rajonuose.
Todėl net jei šiandien dar nėra nustatyta ligos atvejų Šilutės rajone, pagrindo džiūgauti irgi neturime: visi keliaujame, turime giminių kituose šalies pakraščiuose, ir tik laiko klausimas, kada užkratą galime parsivežti namo.
Be to, ligą perneša ir kraujasiurbiai vabzdžiai, todėl rekomenduojama ieškoti priemonių, kad ir jie nepatektų į tvartus – uždengti jų duris ir langus tinkleliais.
Liga, anot E.Cipario, nesustos, jei patys ūkininkai nesisaugos, nesilaikys biosaugos reikalavimų.
Ministrė: pavieniai atvejai grėsmės nekelia
„Mes visi suinteresuoti, kad kiaulininkystės sektorius išliktų, tačiau kaltinimais problemos neišspręsime. Per tuos metus nuveikta tikrai daug, mes ieškome visų įmanomų išeičių, atkakliai beldžiamės į EK duris, ieškosime sąjungininkų ir tarp kitų ES šalių“, – ŽŪM surengtame susitikime su Seimo nariais, VMVT specialistais, kiaulių augintojais ir medžiotojų atstovais sakė ministrė V.Baltraitienė.
Anot ministrės, AKM situacija Lietuvoje yra stabili ir smulkiuose ūkiuose jis neplinta. Šiais metais Elektrėnų, Anykščių bei Kaišiadorių rajonų smulkiuose ūkiuose nustatyti keturi šios ligos atvejai yra pavieniai ir grėsmės šalies kiaulininkystės sektoriui nekelia. Pasak ministrės, tuose ūkiuose netinkamai buvo įgyvendinti biosaugos reikalavimai.
„Tai, kad maru užsikrėtė kiaulė mažame ūkelyje, dar nereiškia, kad virusas pateks ir į už 3 kilometrų esančią didelę fermą“, – mano ministrė. Ji siūlė Europos Komisijai apsvarstyti galimybę lanksčiau taikyti apribojimo zonų sistemą.
Verslinių kiaulininkystės ūkių atstovai prieš porą savaičių sakė nežinantys, kas bus rytoj. „Patekus į apsaugos zonas, mums kapsi nuostoliai“, – tvirtino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Kiaulių augintojai teigė norintys arba kompensacijų už patirtus nuostolius, arba reikalavo naikinti smulkius ūkius, dėl kurių jie patenka į tas zonas.
ŽŪM duomenimis, AKM židiniams likviduoti ir ligos prevencijai 2013-2016 m. skirta 11 495,8 tūkst. Eur. Be to, III zonos kiaulių laikytojams, pardavusiems kiaules skerdykloms ir patyrusiems nuostolių dėl susidariusio kainų skirtumo su šalyje mokama vidutine kiaulių supirkimo kaina, išmokėta 800 tūkst. Eur, iš jų 400 tūkst. Eur – ES lėšų.