Vakar pasaulis minėjo Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.
Šventajame rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanė pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos prokalbės.
Pasaulyje šiuo metu yra apie 6800 kalbų, kuriomis kalbama 200 valstybių. 2261 iš tų kalbų turi ir rašto sistemą, kitomis tik susišnekama. Maždaug 300 kalbų yra įtrauktos į Internetinius žodynus (lietuvių kalba – įtraukta). Tačiau jei imtume skaičiuoti ir dialektus – kalbų būtų apie 41 000.
Įdomu tai, kad 2200 kalbų kalbama Azijoje ir tik 260 – Europoje.
Mokslininkai spėja, kad XXI a. pabaigoje iš 7000 šiandien egzistuojančių kalbų ir dialektų liks mažiau nei pusė. UNESCO paskelbė, kad sparčiausiai nyks škotų gėlų (ją dar vartoja apie 60 000 škotų), maorių (kalba 156 000 Naujosios Zelandijos gyventojų), guernesiais (ją moka vos 1327 Normandijos (Šiaurės Prancūzija) gyventojų), velsiečių (kalba 750 000 žmonių Velse, Britanijos saloje) ir menksiečių (kalbą vartoja vos 100 Meno salos gyventojų) kalbos. Dar sparčiau išnyks Afrikoje, Amerikoje ir Australijoje gyvenančių genčių kalbos.
Ar žinote, kad…
* Pusė pasaulio žmonių moka dvi ar daugiau kalbų.
* Daugelio pasaulio kalbų žodynuose yra apie 50 000 žodžių. Iš jų kasdienėje kalboje aktyviai vartojama tik apie 200.
* Lotynų abėcėlė yra plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje. Kai kurios slavų kilmės tautos vartoja kirilicą, o graikai, armėnai, gruzinai ir žydai turi savo rašto sistemas. Manoma, kad visos žinomiausios šiandien vartojamos abėcėlės kilo iš vienos rašto sistemos, sukurtos semitų tautų dar prieš 3600 metų.
* Dėl didelių migracijos bangų Europa tapo daugiakalbiu žemynu. Vien Didžiosios Britanijos sostinėje Londone kalbama 300 skirtingų kalbų, tarp jų tokiomis kaip arabų, turkų, kurdišų, berberių, hindi, punjabi ir kt.
* Beveik kiekviena pasaulio kalba žodis „mama“ prasideda raide „m“. Išimčių pasitaiko tik tarp šnekančių uralo kalbomis, pavyzdžiui, vengrų („anya“), suomių („õiti“), estų („ema“) ir kt.
* Verslo pasaulyje oficialiomis laikomos anglų, prancūzų, ispanų, kinų, rusų ir arabų kalbos.
* Žymiausias pasaulio daugiakalbis yra Carlos do Amaral Freire. Pensininkas portugalas moka 115 kalbų, nors sklandžiai kalbėti gali maždaug 30-čia. Freire sako, jog kalbos pasimiršta, kai jas retai vartoji. Visą jaunystę atidavęs skirtingų pasaulio kalbų studijoms, dar ir šiandien jis tam skiria 3-4 val. kasdien.
* Prieš tai garsiausio pasaulio hiperpoligloto titulas priklausė italų kardinolui Džiuzepė Mecofantis (Giuseppe Mezzofanti), gyvenusiam 1774-1849 metais. Jis mokėjo 114 kalbų. Tikrinti jo žinių atvykdavo žmonės iš viso pasaulio. Beje, jis niekada nebuvo išvykęs iš gimtosios Italijos.
* Net 103 užsienio kalbas mokantis genijus – vengrų vertėjas ir rašytojas Ištvanas Dabis laisvai kalba lietuviškai, mat jo žmona gimė ir augo Lietuvoje. 1943 m. gimęs genialusis lingvistas dirbo korespondentu, gidu, vertėju, redaktoriumi. Vedė iš Lietuvos kilusią lenkaitę ir susilaukė sūnaus ir dukters. Galbūt todėl I.Dabis lietuvių kalbą moka taip, jog gali versti jos tekstus be žodyno.
* Kaip mokosi kalbų I.Dabis? Pirmiausiai atsirenka 1000-1500 pagrindinių žodžių (iš temų apie šeimą, darbą, kasdienį gyvenimą ir pan.) ir mokosi kartu su svarbiausiomis gramatikos taisyklėmis (linksniavimu, asmenavimu, laikų vartojimu, žodžių tvarka sakinyje). Toliau, naudodamasis žodynu, imasi skaityti jo interesus atitinkančius paprastus tekstus.
Kai kuriems naujus žodžius užsirašinėti yra būtina, tačiau yra tokių, kuriems pakanka nežinomą žodį perskaityti. Vengrų vertėjo patirtis byloja, jog kur kas paprasčiau mokytis žodžių yra mėginant nuspėti žodžio reikšmę iš konteksto.