Kiek Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas? Tokių mažėja

Nors Lietuvoje daug kalbama apie tvarumą, tačiau tvariai besielgiančių žmonių mažėja. Tyrimas rodo, kad Lietuvoje labiausiai sumenko visuomenės dalis, kuri stengiasi naudoti mažiau plastiko. Sumažėjo ir tų, kurie, rinkdamiesi maisto produktus, ypatingą dėmesį skiria jų sudėčiai ir kilmei. Tačiau padaugėjo gyventojų, kurie mažina elektros, kuro bei kitų išteklių suvartojimą bei asmeninėms reikmėms perka ne naujus, o naudotus daiktus.

Mažėja rūšiuojančių žmonių

Mūsų šalies žmonės buvo paklausti, kaip jie prisideda prie aplinkos saugojimo ir jos tausojimo.

Tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai Lietuvoje paplitęs tvarus įprotis yra atliekų rūšiavimas, tačiau taip besielgiančių žmonių mažėja. 2022 metais šiukšles rūšiavo 81 proc. gyventojų, per metus ši dalis sumenko iki 73 proc.

„Visgi didelė dalis Lietuvos gyventojų supranta, kad apsaugoti aplinką ir atsisakyti jai žalingų veiksmų reikia ne ateityje, o čia ir dabar. Tyrimo rezultatai rodo, kad aplinkai draugiški pasirinkimai jau tapo didelės mūsų visuomenės dalies kasdienybe“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas Vaidas Miškinis.

Ryškus elektros ir kuro taupymas

Kitas aspektas – mažesnis energijos išteklių naudojimas. Šio įpročio laikosi perpus mažiau gyventojų. Tiesa, energijos išteklių taupymo srityje skaičiai juda augimo kryptimi. Lietuvoje 37 proc. respondentų atsakė mažinantys elektros, dujų ir kitų išteklių vartojimą, kai 2022 m. taip elgėsi vos ketvirtadalis.

Šį augimą, tikėtina, lėmė didėjusios elektros, kuro ir kitų išteklių kainos, todėl noras ne tik elgtis tvariau, bet ir taupyti yra akivaizdus.

Dar vienas svarbus įprotis – išmetamo maisto kiekio mažinimas. Mūsų šalies gyventojai tokiam tvariam elgesiui taip pat skiria mažiau dėmesio nei 2022 m. Lietuvoje 34 proc. apklaustųjų atsakė, kad stengiasi išmesti mažiau maisto, kai prieš pora metų maistą tausojančiųjų skaičius siekė 42 proc.

Trečdalis visuomenės renkasi įsigyti ne naujus, o panaudotus daiktus, taip elgiasi 28 proc. vyrų ir 38 proc. moterų.

„Atsakingas maisto vartojimas yra ne tik rūpestis aplinka, bet ir pagarba visiems, kurie jį augina, gamina. Tvarumo, atsakingo vartojimo įpročiai pirmiausia formuojasi namuose. Dauguma pamename savo senelių, tėvų namus, kur nebuvo švaistomas maistas, o daiktai taisomi, užuot juos išmetus. Šie įpročiai tampa pamatinėmis vertybėmis, kurios mūsų visuomenėje yra perduodamos iš kartos į kartą“, – kalba V. Miškinis.

Produktų kilmės svarbą tarp vartotojų iliustruoja ir pasaulinio „Edelman“ tyrimo duomenys: visuomenė labiausiai pasitiki šeimyniniais verslais. Per metus šis pasitikėjimas paaugo nuo 70 iki 74 proc.

Pakuočių ir plastiko mažinimo aktualumas per metus Lietuvoje sumenko labiausiai. Tik trečdalis gyventojų skiria dėmesį mažesniam plastiko ir pakuočių naudojimui. Tuo tarpu 2022 m. net 44 proc. žmonių stengėsi vengti plastiko gausos ir rinktis daugkartines, tvaresnes pakuotes ar daiktus.

Pagal BNS inf.