Siekis maitintis tik natūraliais, ekologiškai pagamintais produktais Lietuvoje pastaruoju metu itin ryškus, o tokių produktų ieškoma smulkiųjų sodiečių ūkiuose. Neva tik jie užaugina sveikus, gero skonio maisto produktus nenaudodami chemijos. Todėl ir būriuojasi senjorai su trilitriniais stiklainiais ir plastikiniais buteliais rankose daugiabučių namų kiemuose, kur atvažiuoja pieną atvežantys sodiečiai.
Tik ar visada tokių ūkininkų produkcija saugi?
„Tikrai ne“, – sako Šilutės valstybinės veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa ŠARKIENĖ.
Kiemuose parduoda tie, iš kurių neperka supirkėjai
Šilutės rajone yra tik 14 įregistruotų ūkių, kurių savininkai turi teisę savo produkciją – pieną ir iš jo pagamintus produktus – pardavinėti tiesiogiai vartotojams.
Šie ūkininkai žino ir laikosi higienos reikalavimų, tiria savo sveikatą, tikrina, ar jų karvutės neserga tuberkulioze, brucelioze ar leukoze, ar neserga mastitu, kurį sukelia stafilokokai, salmonelės ir streptokokai, gydomi antibiotikais.
Tokie ūkininkai nuolat atlieka ir pieno tyrimus, tiria net ūkiuose naudojamą vandenį. Visa tai yra piniginės išlaidos.
Vis dėlto dažnai ir daugiabučių kiemuose, ir turgaus prieigose matome pieną, varškę, sūrius ar grietinę siūlančius kitus ūkininkus.
VMVT specialistų nuomone, tai dažniausiai yra tie ūkininkai, kurių produkcijos nepriima pieno supirkimo puntai. Priežasčių gali būti įvairių. Gal joje yra inhibitorinių medžiagų, gal per daug somatinių ląstelių ar viršytas bendras bakterijų skaičius?.. Gal šie ūkininkai nesitikrino savo sveikatos, netyrė gyvulių?..
Todėl negalėdami legaliai realizuoti savo produkcijos šie žmonės ir stoja tarpuvartėse ir kiemuose.
Žinoma, tokią prekybą palaiko ir patys pirkėjai, kurie dėl kokybės nesirūpina, mano taip net sutaupantys ir įsigyjantys sveiką produktą.
Kiekvienas gali pasirinkti
R.Šarkienė ragina nepirkti tokių ūkininkų siūlomos produkcijos, nes jos vartotojams kyla rimta grėsmė užsikrėsti žarnyno infekcijomis.
Be to, geriant pieną, kuriame yra inhibitorinių medžiagų, krenta žmogaus organizmo atsparumas, įgyjamas atsparumas antibiotikams, todėl vėliau susirgus antibiotikai gali nebegelbėti.
Taigi tokie pardavėjai rizikuoja pirkėjų sveikata, bet atsakomybės jiems susirgus turbūt neprisiimtų.
Mažiausia, ką gali padaryti pirkėjas, tai pareikalauti ūkininko dokumentų ir ženklinimo etikečių ant pieno produktų bei jo gaminių. Ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta ūkio pavadinimas, adresas, telefonas, melžimo data, tinkamumo vartoti terminas, laikymo sąlygos, gaminių sudėtis.
Prekiauti žaliu pienu galima tik tam tikslui įrengtuose paviljonuose, parduotuvėse, galima ir pačiame ūkyje, jei yra įrengta higienos reikalavimus atitinkanti patalpa. Pirkėjui prašant, pienas gali būti ir atvežamas, tačiau ūkininkas turi sudaryti tinkamas transportavimo sąlygas, užtikrinti talpyklų dezinfekciją.
„Kiekvienas žmogus pats turi apsispręsti, ar pirkti pieną iš nežinia kur, ar pasirinkti vieną iš 14 turguje pagal sanitarijos ir higienos taisykles prekiaujančių rajono ūkininkų“, – sako R.Šarkienė.