Kilus įtarimui dėl pasiutligės, būtinas visas skiepų kursas

Doctor-preparing-an-injection1363Pasiutligė – nepagydoma liga, kuria serga ir gyvūnai, ir žmonės, o šiemet, palyginti su praėjusiais metais, kontaktus su įtartinais laukiniais gyvūnais turėjusių žmonių Šilutės rajone smarkiai padaugėjo. Todėl kovojant su šia liga ypač svarbios prevencinės priemonės.

Tačiau mūsų visuomenėje vis dar yra žmonių, nesuprantančių šio virusinio susirgimo pavojaus ir būtinybės imtis visų būtinų apsaugos priemonių. Tokie žmonės savo elgesiu kelia rimtą pavojų ir savo, ir aplinkinių sveikatai.

Todėl Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) Šilutės skyriaus vyresnioji specialistė Rima Mačijauskienė sako, jog dar kartą būtina akcentuoti ir pasiutligės keliamus pavojus, ir skiepų prieš šią ligą svarbą.

Per 40 metų mirė 10 žmonių

Statistika nedžiuginanti. 2012 m. per 3 ketvirčius į rajono medikus kreipėsi 52 žmonės, kuriuos apkandžiojo ar apseilėjo laukiniai arba naminiai gyvūnai. O šiemet per tą patį laiką tokių žmonių jau kreipėsi 87.

Per keturis pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 10 žmonių: septynis iš jų apkandžiojo laukiniai, tris – naminiai gyvūnai.

Paskutinis mirtinas atvejis užfiksuotas 2004-aisiais Prienų rajone, kur mirė vaikas.

Šilutės rajone per tuos kelis dešimtmečius mirtinų atvejų nebuvo.

Tai, kad pasiutligė vadinama jau pažabota liga, R.Mačijauskienė pirmiausia giria Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Kaip tik šios tarnybos specialistai kasmet rūpinasi laukinių gyvūnų vakcinacija, o kai neserga laukiniai, jie neužkrečia ir naminių gyvūnų bei žmonių.

Vakcina ir skiepijimo būdas pasikeitė

Kontaktų su laukiniais gyvūnais, žinoma, padaugėja šiltuoju metų laiku, kuomet žmonės daugiau keliauja, lankosi miškuose.
Po tokių susidūrimų neretam nukentėjusiajam tenka kreiptis į medikus, kad šie sutvarkytų padarytas žaizdas. Medikai papildomai suleidžia ir vakcinos nuo stabligės. Pacientai dar gauna nurodymą atlikti visą vakcinacijos prieš pasiutligę kursą.

Tuos, kurių sąmonėje dar išlikęs įsitikinimas, jog skiepijimas bus 21 skausmingas dūris į pilvą, R.Mačijauskienė nuramina: tokie gydymo metodai negrįžtamai nuslinko į praeitį dar 1994-aisiais. Nuo tų metų imta skiepyti nauja, saugia ir pašalinių reiškinių nesukeliančia vakcina. Be to, dūrių reikia tik 5, vakcina suleidžiama per mėnesį pagal specialų grafiką, ir leidžiama nebe į pilvą, o į raumenis.

Visiems pacientams tai turi paaiškinti šeimos gydytojai. Kartu medikai informuoja, jog taip paskiepytas žmogus imunitetą šiai ligai įgis 5 metams. Tad jeigu jis per tą laiką turės naujų kontaktų su laukiniais gyvūnais, jam jau nebereikės viso skiepijimo kurso – užteks tik 3 dūrių.

Medikai iš paskos nebebėgioja

Tačiau vis tiek dar yra nemažai pacientų, kurie skiepijimo vengia – iš medikų akiračio dingsta pasiskiepiję vos 3, 2 ar tik 1 kartą.

R.Mačijauskienė akcentuoja, jog vakcina prieš pasiutligę yra brangi, tačiau skiepijama nemokamai. Bet ne tik dėl to yra svarbu gauti visus skiepus. Kur kas svarbiau tai, jog vakcina – tai vis dėlto mūsų organizmui svetimas baltymas, kuris būtų visai nereikalingas, jei ne mirtina pasiutligės rizika. Ir labai gaila, kad dalį vakcinos gavęs žmogus vis dėlto neįgauna imuniteto, tad jam išlieka rizika susirgti pasiutlige.

KVSC Šilutės skyriaus specialistų surinkti duomenys rodo, jog pernai nuo nežinomų gyvūnų per 3 metų ketvirčius nukentėjo 21 žmogus, o visą skiepijimo kursą atliko tik 9 iš jų. Šiemet per tą patį laiką laukiniai gyvūnai atakavo 27 mūsų rajono gyventojus, o vakcinacijos kursą baigė tik 17 iš jų.

R.Mačijauskienė prisimena, jog sovietmečiu medikai ir įkalbinėdavo, ir į namus pas tokius neatsakingus pacientus važinėdavo. Tačiau tokie laikai seniai praėjo: dabar pasirūpinti savimi turi patys nukentėjusieji ir jie turi žinoti, jog tai labai svarbu.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.