Kiniją ir Prancūziją prajuokinęs „Tartiufas“ – Klaipėdoje

 

Tartiufas 40_photo-D.MatvejevSausio 10, 11 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro komedija „Tartiufas“ atvyksta į Klaipėdą. Komiškas spektaklis 2019 m. vasarą buvo išvykęs į didelį turą Kinijoje – aplankė net penkis didelius miestus. Rudenį spektaklis buvo rodomas Sankt Peterburge, Tbilisyje bei Kano mieste Prancūzijoje. Komiško spektaklio komanda itin pasiilgusi lietuvių auditorijos, tad pasirodymams Klaipėdoje ruošiasi labai atsakingai.

Originali Molière‘o pjesė

Gudrų manipuliatorių Tartiufą vaidina Giedrius Savickas, jam savo namų duris atvėrusį Orgoną įkūnija Salvijus Trepulis, vilioklę Orgono žmoną vaidina Toma Vaškevičiūtė, tarnaitę Doriną – Rasa Samuolytė, Ponią Pernel – Nelė Savičenko, Orgono svainį, bandantį atskleisti Tartiufo apgavystes įkūnija Darius Meškauskas. Spektaklyje taip pat pasirodo aktoriai Agnieška Ravdo, Kęstutis Cicėnas, Eimantas Pakalka, Vesta Grabštaitė, Remigijus Bučius ir Joris Sodeika.

Kai kas mano, kad Oskaro Koršunovo spektaklyje yra pakeistas klasikinis Molière‘o tekstas, tačiau režisierius sako, kad tekstas išsaugotas ir nekeistas: „Visiems susidaro toks įspūdis, kad tekstas perrašytas, nes spektaklis atrodo ir skamba labai šiuolaikiškai. Tačiau iš tiesų pjesė palikta visiškai originali, beveik niekas nekeista, išskyrus patį finalą ir keletą tokių invazinių intarpų, kurie yra šiuolaikinės prancūziškos filosofijos kompiliacijos. Europoje dabar įsigalėjo mada tiesiog perrašinėti klasiką, patys režisieriai tai ir daro, galvodami, kad gali geriau už dramaturgus. Tai madinga, bet aš to nedarau. Apskritai manau, kad klasikos perrašinėjimas, šita mada, atėjo iš kūrybinio nepajėgumo kalbėti pasitelkus grynojo teatro raišką. Kai kūrėjai nemoka kalbėti teatro kalba, nemoka šiuolaikiškai interpretuoti klasikinių tekstų, tada juos pradeda perrašinėti – ir dažniausiai būna labai liūdni rezultatai, su retomis išimtimis. Mano versijoje išsaugotas švarus Moljero tekstas.“

Tartiufas – šiuolaikinis politikas populistas

Molière‘as pjesę „Tartiufas“ parašė 1664 metais Versalio atidarymui. Kūrinys apie šventais dalykais prisidengusį moralistą Tartiufą, kuris iš tiesų yra melagis ir siekia naudos tik sau, supykdė Vatikaną. Kaip teigia režisierius Oskaras Koršunovas, tuomet tarp Prancūzijos ir Vatikano kilo rimta įtampa, buvo pareikalauta Moljerą išduoti inkvizicijai, o spektaklį nedelsiat uždrausti. Visgi Liudvikas XIV apgynė savo rūmų menininką. Tiesa, spektaklis buvo nuimtas, bet vėliau kilus naujiems konfliktams, vėl atstatytas.

Šiuolaikinei auditorijai kurdamas naują „Tartiufo“ versiją režisierius Oskaras Koršunovas veikėjus aprengia šiuolaikiniais drabužiais (kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė), bet įkurdina klasikiniame prancūziškame labirinte (scenografas – Vytautas Narbutas), taip publika gauna ir klasikinį Molière‘ą ir šiuolaikinį Koršunovą.

„Mūsų visuomenėse tartiufai yra politiniai populistai, kurie dabar dauginasi kaip skėriai. Ir tiesą pasakius, tie naujieji populistai, prisidengdami (kaip ir Tartiufas) vertybiniais dalykais, aukštomis frazėmis, siekia visai kitų tikslų. Dešinieji populistai, galima sakyti, griauna iš vidaus Europą, Europos idėją. Dėl to taip gerai „Tartiufas“ buvo suprastas Avinjone, Prancūzijoje. Kaip perspėjimas apie galimą Europos saulėlydį, kurį gali atnešti tartiufai“, – teigia spektaklio režisierius Oskaras Koršunovas.

„Tai spektaklis prieš blogį. Spektakliu mes kalbame apie blogį, o blogio nemėgsta visur. Tačiau šiuo metu vyraujantis blogis, kai medijomis, skambiais šūkiais, užsiimama tuo šventvagišku tartiufizmu. Šiuo požiūriu pasaulis nesiskiria. Ir Lietuvoje mes nesame šventi“, – sako pagrindinį herojų Tartiufą vaidinantis Giedrius Savickas.

Ritmas, humoras ir rokenrolas

Po gastrolių Kano mieste Prancūzijoje vietiniai kritikai rašė: „Vaidinta paskutiniame Avinjono festivalyje, lietuvio pateikta interpretacija iš esmės nupūtė dulkes nuo 1664 m. Versalyje Molière‘o sukurtos pjesės, kuri 1669-aisiais susidūrė su griežta cenzūra. Spektaklio intriga – sunkūs kaltinimai religinei veidmainystei. <…> Į augmenijos labirinto dekoracijas įsilieja teatras, šokis, realybės šou, video žaidimai, lietuvių trupė mums parodo pinigų apsėstą ir korupcijos bei manipuliacijos dusinamą visuomenę. Spektaklyje galima įžvelgti ir geopolitinių nuorodų, kadangi Lietuva, nepriklausoma nuo 1990 m., nepasitiki populizmu, sustiprėjusiu kaimyninėse Baltijos šalyse, ir ypač Putino Rusija. Tad suprantama, kodėl „Tartiufe“ režisierius Tartiufą ir Orgoną paverčia politiniais oponentais, kurie stoja į šiurpą keliančią kovą dėl valdžios. Bet spektaklio valgiaraštyje – ritmas, humoras ir rokenrolas“ – toks atsiliepimas paskelbtas pirmojo spektaklio dieną.“ (Ouest-France, 2019-11-14, vertė Julija Šabasevičiūtė)

Didžiulis kinų susidomėjimas lietuvių spektakliu

Prisimenant praėjusią vasarą, „Tartiufo“ gastrolės Kinijoje buvo vienas iš ryškiausių LNDT įvykių. Aktoriai ten pasijuto tikromis žvaigždėmis – po rodymų žiūrovai laukė jų norėdami nusifotografuoti ar gauti autografą. Aktoriai teigia, kad visai kitokioje kultūroje išaugę žiūrovai puikiai suprato tiek prancūzišką pjesę, tiek lietuvišką interpretaciją.
Daug kartų Kinijoje vaidinusi aktorė Rasa Samuolytė sako: „Tartiufo“ atveju mane nustebino kinų džiaugsmas. Galbūt dėl to, kad tai komedija. Nors komediją suprasti juk dar sunkiau, ypač – svetimoje kultūroje. <…> Ir štai kokia reakcija!

Man pasirodė, kad kinai spektaklio prasmes perskaitė net kiek tiksliau nei Avinjono publika. Ta dvipusybė, kai spektaklyje – ir klasikinis autorius, ir tarsi klasikinis pastatymas, bet vis dėlto jis šiuolaikiniuose rėmuose – man atrodo jiems patinka. Kinijos žiūrovams patinka žiūrėti klasiką, patinka susitapatinti. O „Tartiufe“ ryškios sąsajos ir su Molière‘u, ir su mūsų laiku, todėl man atrodo, jie tai labai imliai suprato. Galbūt kinams spektaklis patiko būtent dėl to, jog atpažino kontekstą. Labai nustebino, kad nėra ribos tarp jų ir mūsų realybės. Sprendžiant iš žiūrovo reakcijos – mes esame arti.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.