Kino režisierius A.Puipa Šilutėje atviravo apie kūrybinę sėkmę ir Pamario vaizdų ilgesį

puipa siluteje3Šilutės miesto mecenato, kultūros ir visuomenės veikėjo Hugo Šojaus (Scheu) 170-ųjų gimimo metinių proga šilutiškiai turėjo galimybę susitikti su garsiu lietuviško kino kūrėju – režisieriumi Algimantu Puipa ir prodiuseriu Kęstučiu Petruliu.

H.Šojaus dvare surengto  vakaro dalyviai išgirdo, kuo kino menininkus vilioja egzotiška Mažoji Lietuva, jos centras Šilutė, ir turėjo progą pamatyti Šilutėje bei Pamaryje filmuotą vaidybinį filmą „Elzė iš Gilijos“.

Mažojoje Lietuvoje prasiveržė kūrybos sėkmė

Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova sakė, kad turbūt ne veltui daugelis A.Puipos sukurtų filmų vienaip ar kitaip yra susiję su Šilute bei jos apylinkėmis, kurias režisierius vadina „Puipogracku“. Vėliau ir pats A.Puipa, biografiškai neturintis jokių sąsajų su Pamario kraštu, prisipažino, jog čia esantis gamtovaizdis, išskirtinė architektūra užbūrė, atnešė jam, kaip režisieriui, įkvėpimą bei kūrybinę sėkmę.

„Šilutė mano gyvenime paliko gilų pėdsaką. Reikėtų laiko, kad suskaičiuočiau, kiek filmų teko režisuoti Pamario krašte. Teko apsilankyti ir Švėkšnoje, ir Rusnės saloje“, – pasakojo režisierius. Potvyniai, apylinkių peizažai ir sena, bet prabangi architektūra, apgriuvę raudonų plytų namai jam simbolizuoja trapią žmogaus būtybę. Būtent todėl režisierius, norėdamas įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą, dažnai renkasi Pamario kraštą – čia jam labiausiai pavyksta perteikti veikėjų charakterius.

Pasakodamas apie savo kūrybinį kelią Pamario krašte, A.Puipa priminė vieną pirmųjų savo kino filmų – „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.). Pagal danų rašytojo Holgerio Drachmano novelę „Romanas kopose“ pastatytas filmas A.Puipai atnešė didžiulį pripažinimą. Vėliau Mažojoje Lietuvoje jis kūrė ir daugiau filmų – kūrybinė grupė dirbo Švėkšnos apylinkėse, Rusnės saloje, pačiame Šilutės mieste.

Filmas – įtikinama istorija

A.Puipa pasakojo linksmą nutikimą, įvykusį Pamaryje.

Maždaug po 17-os metų, kai buvo pastatytas filmas „Moteris ir keturi jos vyrai“, režisierius lankėsi buvusio filmavimo vietose ir netgi aptiko tebesimėtančių čerpių bei senas smėliu apipustytas valtis, kurias paliko filmavimo grupė.
Netikėtai režisierius išgirdo pro šalį einančio vyro pokalbį su vaikais. Praeivis vaikams pasakojo, kad šios valtys kažkada priklausė seniai šiose vietose gyvenusiems žvejams, o jų namai yra giliai palaidoti po smėliu…

„Nors kartais mes, režisieriai, esame melagiai, nes kuriame netikras istorijas, tačiau šis atsitiktinai išgirstas pokalbis mane pradžiugino – žmonės tiki mumis“, – sakė svečias. Jis pripažino, jog ne tik filmai, bet ir jų kūrimo procesas padeda sukurti istorijas, kuriomis žmonės patiki, o dekoracijos tampa „tikrovės“ įrodymu.
puipa siluteje2
Daug sąsajų su Pamariu yra ir filme „Bilietas iki Tadž Mahalo“. Anot A.Puipos, smagu tarp raudonų plytų matyti savo sukurtus personažus.

Dvaras – išskirtinė aplinka kūrybai

Bendraudamas su vakaro dalyviais A.Puipa atviravo, jog jam yra didelė garbė, kad būtent H.Šojaus dvaro aplinkoje bus rodomas filmas „Elzė iš Gilijos“.

„Aš stichiškai ieškau dvarų, o jiems – siužetų. Ir dabar režisuojamas filmas „Edeno sodas“, kuris žiūrovą turėtų pasiekti šių metų rudenį, yra susijęs su dvaru“, – sakė A.Puipa. Pasak režisieriaus, dvaras turi savo paslaptį ir teigiamą aurą, tai vieta, kur susijungia daug likimų ir istorinių dalykų, linksmų ir skaudžių išgyvenimų. Kitaip tariant, dvaras – gera terpė kino filmams.

„Taip sutapo, kad prieš 16 metų sukurto filmo „Elzė iš Gilijos“ daugelis aktorių vaidina ir jau rudenį žiūrovus pasieksiančiame naujausiame filme. Tai – tarsi nutiesta paralelė tarp aktorių ir jų gyvenimų, likimų“, – šilutiškius suintrigavo A.Puipa.

„Edeno sodas“ – filmas apie senatvę, sukurtas naudojantis šveicarų rašytojos patirtimi, kurią ji įgijo dirbdama įvairiuose senelių pensionatuose, fiksuodama jų gyventojų istorijas. Herojai – turtingi, pasiturintys Lietuvos piliečiai, po ilgų klajonių ir blaškymosi sugrįžta iš užsienių į tėvynę čia praleisti paskutiniųjų gyvenimo dienų. Veiksmas subtilia režisieriaus akimi ir sumanymu perkeltas į dvaro aplinką.

Ilgisi Pamario siužetų

Vakaro žiūrovų lauktas filmas „Elzė iš Gilijos“, anot režisieriaus, yra antra kūrybinė sėkmė (po filmo „Moteris ir keturi jos vyrai“), susijusi su Pamariu.

Priminsime, filmo veiksmas sukurtas Rytprūsių rašytojo Ernsto Wicherto apysakos „Šaktarpis“ motyvais. Kostiuminis psichologinis epas rutuliojamas Kuršių nerijoje XIX amžiaus viduryje.

Garsus režisierius, atsisveikindamas su šilutiškiais ir palikdamas juos filmo „Elzė iš Gilijos“ peržiūrai, prisipažino, kad nori grįžti atgal, pamatyti vandenų fone vaikščiojančias juodais rūbais apsirengusias Pamario moteris ir sugalvoti dar vieną gražią istoriją…

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.